Aukse, Author at Garden Stories

MANO SODO SVEČIAI

2014-05-15

Vėluoju su naujienomis, bet geriau vėliau negu niekada 🙂 Pasigirti gi reikia 🙂

Praeitos savaitės laaabai šaltą pirmadienio rytą sulaukiau smagių svečių – tai modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorė Lina ir LRT televizijos laidos „Labas Rytas“ rengėja Simona su operatoriumi Dariumi. Gurkšnodami šiltą arbatą ir juokaudami, jog net per Kalėdas tikriausiai buvo šilčiau, kalbėjome apie mulčiavimo naudą bei augalų pikavimo ypatumus.

Lina viską kruopščiai, aiškiai ir suprantamai dėstė šypsodamasi į televizijos kamerą, nors žvarbuma varstė iki kaulų.

Nufilmuoti reportažai jau buvo parodyti „Labo ryto“ laidose. Reikėtų rinktis: šios nuorodos – 2014 05 08 laidos II dalies 53 minutę ir 2014 05 13 laidos I dalies 22 minutę.

Smagus potyris su gera kompanija 🙂

Sakura (cherry blossom)

SAKURAMANIJA ARBA SU ŠV. VELYKOM !

2014-04-19

Priešvelykinį šeštadienio rytą su dukra nuvažiavome prie Neries pažiūrėti žydinčių sakurų. Ji man jau visą savaitę bandė išaiškinti, kad mes, tikriausiai vienintelės visame Vilniuje, dar ten nebuvome. Gal ji ir buvo teisi, nes žmonių ankstyvą rytmetį jau buvo prigužėję visai nemažai. Tokį grožį tikrai verta pamatyti 🙂

Tiek daug, nuostabiai žydinčių, sakurų vienoje vietoje nebuvau mačiusi. Labai gražu ! Nesitikėjau išvysti gana didelių medžių. Bet pasirodo, jog jos jau gerokai ūgtelėjusios. Šioms sakuroms apie trylika metų. Gėda prisipažinti, bet jų žydėjimą matau pirmą kartą (geriau vėliau negu niekada 🙂 .

Tuo pačiu sveikinu visus su gražiausia pavasario švente – ŠV. VELYKOMIS ! Gėrio, grožio ir džiausmo mums visiems !

anksti pavasarį žydintys augalai

ERANČIAI (Eranthis)

2014-04-01

Tarp pavasarinių pirmūnų – snieguolių ir krokų – mano sode ryškiu geltoniu žėri erančiai (Eranthis). Šiemet jie pražydo apie kovo 20 dieną, mėnesiu anksčiau nei pernai. Internete skaičiau, jog 2008 m. Lietuvoje jie žydėjo jau vasario mėnesį. Tad ankstyvumu jie nenusileidžia snieguolėms ir savo optimistiška spalva pavasarį į sodą šaukia.

Erančių žiedai apie 2-3 cm skersmens, su tokia savotiška žalia apykakle apačioje. Pavasariniai princai 🙂

Erančiai (Eranthis) yra iš vėdryninių šeimos. Tai daugiamečiai žoliniai nedidelio ūgio (apie 10 cm) augaliukai. Mėgstantys tokias vietas, kur jiems žydint būna saulėta, o nužydėjus – pavėsiukas (po krūmais, medžiais). Dirvą turi būti lengva, puri ir nešlapia. Jų žydėjimas trunka apie porą savaičių (dabar jau eina į pabaigą).

Dauginami erančiai gumbeliais arba sėklomis. Aš pati sodinau gumbelius, pirktus parduotuvėje. Jie visai nedidukai ir perdžiūvę gali nebesudygti. Tad sodinti reikia daug nedelsiant. Galima prieš sodinimą juos pamirkyti keletą valandų vandenyje. Norint augalą persodinti, tai reikėtų daryti jam nužydėjus ir lengvai gelstelėjus lapeliams. Gumbelius laikyti per vasarą iki rudens rizikinga, nes, kaip minėjau, jie greitai perdžiūva.

Praeitą pavasarį leidau erančiams sunokinti sėklas ir jas išbarstyti. Šiemet matau, jog jau yra sudygusių jaunų augaliukų. Tad šviežios sėklos yra tikrai daigios ir surinkus sėti jas reikia vasarą arba rudenį. Tiesa, pradės jie žydėti tik po trijų ar keturių metų. Bet nieko tokio, palauksim 🙂

Jokios ypatingos priežiūros erančiams nereikia. Po žydėjimo, jie subrandina sėklas ir nunyksta. Atsisveikina iki kito pavasario.

Euoropos parkai

PAVASARIŠKA BORGHESE VILA ROMOJE

2014-03-17

Yra sakoma, kad visi keliai veda į Romą. Žinojau, kad ir mano keliai kada nors taip pat ten nuves :).
Tai įvyko ! Prieš porą savaičių teko apsilankyti Amžinajame mieste. Ten sutikau pavasarį. Tokį lengvą, bundantį, saulėtą.

Miestas paliko didžiulį, sunkiai nusakomą, įspūdį. Gal vienas žodis apibūdinantis visą jo visumą būtų – DIDINGA.

Žinoma, aplankiau must see in Rome objektus : Koliziejų, Panteoną, Romos forumą, Trevi fontaną, Popolo, Ispanijos bei Navonos aikštes, Vatikaną. Bet, kaip jau man įprasta, privalėjau apžiūrėti ir vietinius parkus. Vienas žymiausių ir gražiausių šio miesto parkų, esantis pačiame miesto centre ant Pioncio kalvos – Villa Borghese.

Šiame parke 1633 m. buvo pastatyta pati Borghese vila ir aplink ją įkurtas didžiulis parkas (80 ha). Parke daugybė fontanų, skulptūrų ir vilų. Akys skaudėjo nuo viso to grožio 🙂

Pačioje Borghese viloje šiuo metu veikia galerija, kur galima pamatyti Bernini, Raffaello, Rubenso ir kitų garsiųjų Italijos menininkų darbus. Labai gaila, kad nepavyko ten patekti (bilietus reikia iš anksto užsisakyti internetu), bet žinau, kad privalėsiu ten sugrįžti 🙂

Iš abiejų pusių vilą gaubia nedideli, tvoromis aptverti ir šiuo metu dar lankytojų nepriimantys sodeliai. Teko fotoaparato objektyvą kaišioti į tvoros tarpus ir bandyti pamatyti vazonuose augančius citrinmedžius ir visu grožiu žydinčias pavasarines gėles.

Įspūdingo dydžio žiedais iš tolo švietė darželinės (Anemone coronaria) plukės.

Labai norėjosi praverti tuos vartelius, bet …

Apelsinai švytėjo pavasarinėje saulėje. Jų derliaus rudenį tikriausiai niekas neskynė ? Juk dabar pavasaris ir teoriškai jie turėtų krauti žiedus. Nepavyko man įminti šios mįslės.

Akį traukė skulptūrų ir puošybos gausa.

Taisyklingos buksmedžių gyvatvorės, išraizgytos įmantriausiais raštais. Tikriausiai jau po mėnesio jos turėtų pražysti tulpėmis. Jeigu jums įdomu, kaip jos atrodo žydinčios, tai bloge View from Federal Twist galite pamažiūrėti šios aikštės žydinčius vaizdus.

Vaikštant po parką man labai patiko nuostabūs seni didžiuliai medžiai: palmės, pušys, platanai, eukaliptai ir elegantiškieji kiparisai.

Jaukiose aikštelėse žmonės šildėsi saulutėje ir niekur neskubėjo. Tikra idilė.

Šios aikštelės viduryje augo didžiulis strelicijų krūmas su įspūdingais žiedais.

Parkas kvepėjo nuo rožinių žydinčių krūmų (gal tai sakuros ?).

Rožių gerbėjams lauktuvių parvežiau pirmąjį prasiskleidusį rožės žiedą 🙂 Ten jos pilnai sulapojusios ir jau krauna žiedus.

Ir dar keletas parko vaizdų:

Lietuvos parkai

ROŽĖS UŽUTRAKIO DVARE

2014-02-26

Apie Užutrakio dvaro parką jau esu rašiusi (čia ). Ten visada norisi sugrįžti. Ten gražu visais metų laikais.

Ar teko jums būti Užutrakyje, kai pradeda žydėti rožės ? Birželio viduryje.

Praeitą vasarą su drauge nusprendėme „gaudyti momentą“ ir nuvažiavome pažiūrėti kaip atrodo žydinčios Rosa centifolia, kurių didžiuliai krūmai auga Užutrakio dvaro parko pakraštyje, netoli ežero, prie Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros.

Mergelės Marijos su Kūdikiu skulptūros istoriją jau esu rašiusi. Tad nesikartosiu. Paminėsiu tik, kad 2007 m. ji buvo naujai atstatyta. Skulptūra stovi ant ežero kranto, pietinėje parko dalyje. Anksčiau ji laimindavo atvykstančius laivu į dvarą Tiškevičius.

O dabar – visus, kurie ateina jos aplankyti.

Štai ji – nuostabiai žydinčių rožių Rosa centifolia apsuptyje.

Rosa centifolia –priklauso šimtalapių rožių grupei. Jos dar vadinamos „kopūstinėmis“ arba „dailininkų“, nes jas dažnai tapė XVII a. flamandų dailininkai. Dižiuliai krūmai su stambiais žiedais tikrai verti dailininkų teptuko. Daugiau informacijos apie šias rožes galite rasti Sibirkos rožyno tinklapyje. Kiek žinau, visos Užutrakio parke augančios rožės yra iš šio rožyno. Mano sode taip pat :).

Šalia didžiulių rožių krūmų auga putinlapis pūslenis – Physocarpus opulifolius. Tuo metu jau baigę žydėti jo žiedynai buvo raudonai rusvos spalvos ir gražiai derėjo su Rosa centifolia žiedais. Galbūt jie tarpusavyje taip dailiai atrodė todėl, kad abu priklauso erškėtinių (Rosaceae) šeimai 🙂 ?

Vaikščiojau aplinkui ir tiesiog gėrėjausi.

Skulptūra paskendusi rožėse ir gražioje natūralioje ežero pakrantės pievoje.

Visoje parko teritorijoje auga nemažai rožių, bet jos dar stiprėja, tvirtėja ir gražėja. Su laiku jos bus nuostabios. Rožės yra gerose rankose, prižiūrimos gerosios parko dvasios – Andželikos Kriaučiūnienės. Ši moteris apie parką ir jo augalus žino viską. Ir šį kartą mums pasisekė ją čia sutikti. Andželika prasitarė, kad tokio gražaus ir gausaus Rosa centifolia žydėjimo ji dar nėra mačiusi. Valio ! Važiavome ne veltui.

Ir šią vasarą važiuosim vėl 🙂

Uncategorized

SU ŠV. VALENTINO DIENA !

2014-02-14

Mano sodyba

GRAŽIAUSIA 2014 METŲ ŽIEMOS DIENA

2014-02-10

Norėjau jūsų paklausti:

– Ar jaučiate artėjantį pavasarį ?

Man atrodo, kad jis visai ranka pasiekiamas. Nors teko girdėti prognozes, kad jis ateis tik gegužės mėnesį.

Ne – ti – kiu !

Iš paukščių balsų, kurie sulig kiekviena diena vis garsesni, leidžiu sau prognuozuoti, kad žiema jau renkasi savo žaislus t. y. sniegą bei šaltį ir ketina iškeliauti. Žinau, ji gali pažerti ir siurprizų, bet … Gero kelio jai 🙂 !

Kol pavasaris budinasi kažkur savo guolyje, kol neužklupo pavasarinė sumaištis ir darbai, prisimenu gražiausią šios žiemos dieną, praleistą sodyboje. Tuo pačiu, atiduodu savo duoklę žiemai, nes šiais metais gražių jos vaizdų „pagavau“ labai nedaug.

Šie – vieninteliai. Buvo labai saulėta ir šalta (-20 laipsnių šalčio), bet visiškai nevėjuota diena. Tobula žiemos diena !

Čia taip pasidarbavo sniegenos, lesdamos putinų uogytes.

Nuostabus ažūras ant sausų augalų.

Ant upės pražydo šimtai ne, ne vandens, o ledo lelijų !

Labai noriu pasakyti žiemai – Ate ! Buvo malonu. Iki kitų metų 🙂

Cercidiphyllum japonicum

ATGAL Į RUDENĮ

2014-01-27

Kai rugsėjo mėnesį įkėliau į tinklaraštį savo įspūdžius iš Kauno botanikos sodo ( čia ), daviau žodį, kad būtinai ten nuvažiuosiu dar kartą, kai jis pasipuoš ryškiomis rudeniškomis spalvomis. Savo žodį aš ištesėjau, tikrai ten buvau, daug fotografavau, bet vis neradau laisvo laiko parašyti apie išvyką. Taigi siūlau sugrįžti atgal į gražų auksinį rudenį ir pailsinti akis nuo akinamai šaltos žieminės saulės šviesos 🙂
Kauno botanikos sodas pasitiko mane nuostabiausiais geltonos, rudos, rausvos, raudonos, žalios spalvų atspalviais. Saulytė neišlindo, bet lengva ūkana suteikė neapsakomo jaukumo. Žiugždantys po kojomis lapai ramino. Tikras meditacijos kampelis.

Pirmiausiai ėjau pažiūrėti japoninio puošmedžio (Cercidiphyllum japonicum). Neįtikėtinas grožis ! O svaiginantis karamelės kvapas vertė galvoti apie šviežias bandeles ir puodelį arbatos 🙂 Didelėmis valios pastangomis prisiverčiau keliauti gylyn į parką. Buvo didelė pagunda prisėsti po medžiu ir spoksoti į tvenkinį krintančius medžio lapus.

Žemiau esančioje nuotraukoje – japoninės magnolijos vaisius. Niekada nesu mačiusi, todėl buvau nustebusi, kad jie tokie gražūs ir ryškūs. Vėliau teko bendrauti su sodo darbuotojais, tai sužinojau, jog toli gražu ne kiekvienais metais būna toks geras derlius.

Gelsvažiedis tulpmedis (Liriodendron tulipifera L.) buvo vos pradėjęs gelsti. Norėčiau pamatyti jį žydintį. Sako vaizdas – nerealus :). Botanikos sodo tinklapyje galima pamatyti jo žiedo nuotrauką. Nuo 2000-ųjų metų sode rengiamos tulpmedžio žydėjimo dienos. Tik, kaip ir kitų augalų, ne visuomet žydėjimas būna gausus. Jau grįždama namo, užsukau į Kauno botanikos sodo medelyną ir nusipirkau čia išaugintą gelsvažiedžio tulpmedžio sodinuką. Labai tikiuosi, kad jis sekmingai peržiemos šią žvarbią žiemą.

Šalia tulpmedžio kerojo dižiuliai ožekšniai, pasipuošę barbiškomis rožinėmis uogomis. Ilgiau į jį pažiūrėjus, tikrai gali pradėti viską matyti rožinėmis spalvomis :).

Kai praeitą kartą buvau botanikos sode, kažkodėl neradau tikrosios metasekvojos (Metasequoia glyptostroboides), todėl šįkart jos ieškojau atidžiau. Šis medis žemėje egzistuoja daugiau kaip 50 milijonų metų ! Natūraliai gamtoje jos auga tik Kinijoje, tad šią egzotiką Lietuvoje pamatyti būtina. Nors man metasekvoja pasirodė spygliuota, tačiau Vikipedija rašo, kad tai lapai. Vasarą jie būna žali, o rudenį įgauna tokį rudai bronzonį atspalvį ir vėliau nukrenta (kaip tikri lapai).

Rudeninių astrų kolekcija švietė iš tolo savo rožiniais, melsvais ir violetiniais žiedais. Didelis masyvas žydinčių augalų visada gražu. Užsimaniau ir aš jų turėti savo sode dar daugiau. Bet iš kur gauti vietos, štai kur problema :).

Miskantai siūravo (prisiminiau Antaną Baranauską 🙂 nuo vėjo.

Nežinau, kas per uogos, bet atrodė skaniai. Neragavau 🙂
O tolumoje boluojanti oranžerija, visai primena Londono Kew sodą.

Dar vienas japoninis puošmedis, pro kurį negalėjau ramiai praeiti. Tačiau šis buvo visas margas, priešingai nei jo vyresnysis brolis (tas kur prie tvenkinio auga).

Klevas savo auksą dosniai žėrė į tvenkinį.

Prieš išeidama iš parko atsisveikinau su japoniniu puošmedžiu. Na labai jis man patinka 🙂

Gražu ir gera buvo Kauno botanikos sode. Iki kito karto ! Galbūt pavasarį…

špinatai

PAVASARIS, ŠPINATAI IR VĖL ŽIEMA

2014-01-15

Kaip ir reikėjo tikėtis, pavasarinė žiema turėjo kada nors baigtis. O gaila 🙁

Aš tikrai nebūčiau užpykusi, jeigu tas keistas nei ruduo nei pavasaris būtų tęsesis iki šiol. Temperatūra pliusinė, žolė žaliuoja. Gėris ! Bet žiema vėl čia ir tenka taikytis su jos buvimu. Tuoj teks griebti sniego kastuvą ir keliauti į kiemą padirbėti iš peties.

Bet vos prieš keletą dienų buvo taip:

Gamta tokia įnoringa ir permaininga. Ne veltui ji moteriškos giminės 🙂 Šiandien baltai pasipuošusi, o dar visai neseniai jos mylima spalva buvo rudai pilka su smaragdo žaluma. Ir ką tu jai ?

Praeitos savaitės ketvirtadienį pasivaikščiojau savo sode ir aptikau, kad mano rugsėjo mėnesį pasėti ir jau keletą kartų nupjauti špinatai vėl gražiausiai žaliuoja. Jiems kompaniją palaikė petražolės. Teko imti peilį į rankas ir eiti į daržą rinkti žieminio špinatų derliaus 🙂 Jie buvo puikiausios kokybės, žali ir traškūs.

Ir salotos iš jų išėjo kuo skaniausios. Todėl man šiek tiek liūdna šiandien už lango matyti sniegą ir susitaikyti su tuo, kad savais špinatais vėl galėsiu džiaugtis dar ne tuoj.