Europinį pūkenį (Cotinus coggygria) pirmą kartą pamačiau viename iš vokiškų sodo žurnalų prieš gerą dešimtį metų. Tada tai buvo toookia egzotika. O dabar  jį tikrai galimą rasti beveik visose dekoratyviniais augalais prekiaujančiose vietose. Pūkeniai priklauso anakarkadinių  (Anacardiaceae) šeimai. Šie augalai atsparūs sausrai ir karščiui, nes tokios yra natūralios jų augimo sąlygos. Mėgsta kalkingą žemę, nors dirvai yra nereiklūs ir gali augti netgi rūgštesnėje terpėje. Pagrindinis reikalavimas – geras drenažas, kadangi gamtoje jie auga ant akmeningų kalnų šlaitų. Šią jų savybę galima išnaudoti praktiškai, t. y. sutvirtinti šlaitus.

 

 

Savąjį – ‘Royal Purple’ –  aš įsigijau visai neseniai. Jis mano sode baigia žiemoti trečiąją žiemą. Šios veislės lapai tamsiai raudoni, su violetiniu atspalviu. O rudenį jie labai gražiai nurausta. Savąjį pūkenį pirkau nediduką (apie 30-40 cm aukščio). Aš visada perku mažus augaliukus, kad augdami mano sode jie pamažu prisitaikytų prie esamų sąlygų. Aišku, norimo vaizdo reikia ilgiau laukti, bet taip aš galiu geriau pažinti augalą, išsiaiškinti jo poreikius. Pūkeniai per vasarą paauga ženkliai. Todėl dabar jo aukštis yra apie 2 m. Maksimalus augalo aukštis apie 3 m, o plotis 1,5-2 m.

 

 

Tiesa, jaunos šakelės po žiemos visada šiek tiek apšąla, bet tai jokia problema. Stipriau genimas pūkenis išskleidžia žymiai didesnius lapus. O šie tikrai labai gražūs. Pūkeniai ištveria iki -20 laipsnių šaltį, bet šaknys neiššąla. Todėl kartais šaltis padaro tai, ko dažnai sodininkas nesiryžta gera valia daryti :).

Pūkenius, purpuriniais lapais, geriau auginti gerai saulės apšviečiamoje vietoje, kad šie nepažaliuotų.

Žydi pūkeniai birželio – liepos mėnesiais, ant trimečių ir senesnių šakų. Todėl savojo pūkenio žydėjimo visu grožiu dar nesulaukiau. Buvo keletas žiedynų, bet tik apatinėje krūmelio dalyje. Tad dar viskas priešaky. Gal šiemet jis mane pradžiugins savo puriomis žiedynų kekėmis ir pateisins savąjį pūkenio vardą :).
Jeigu pūkenį stipriai nugenėsime (paliekant 10-15 cm stabarėlius), jis nežydės, tačiau užaugins žymiai didesnius lapus. Taigi galima rinktis žiedai ar lapai :).

 

 

Po žydėjimo tokie pūkų kamuoliukai išlieka dar labai ilgai, iki pat rudens.

 

 

Pavasarį pūkenis nepuola sprogti vos atšilus orams. Jis iš lėto  skleidžia savo raudonai violetinius lapus.

  

 



Rasos ar lietaus lašeliai ant pūkenio lapų virsta meno kūriniu. Jie taip gražiai atrodo, kad negali atsižiūrėti. O rūkas pūkenį įvelka į sidabrinį drabužį.

 

 

 

Nei ant vieno krūmo lapų vandens lašai neatrodo taip nuostabiai, kaip ant pūkenio.

 

Auginu savo sode ir žalialapį pūkenį, bet jis dar labai nedidukas ir todėl ne itin išvaizdus. Bet turi vieną man labai patinkančią savybę. Rudenį jis nusidažo nuostabia raudona spalva. Jo triumfo valanda dar išmuš, kai rasiu jam nuolatinę gyvenamąją vietą :).