BALTASIS GĖLYNAS

Baltu sodu ar gėlynu šiais laikais nieko nenustebinsi. Daugiamečių baltų augalų asortimentas tikrai platus, yra iš ko rinktis ir kurti gražias kompozicijas. Mano nuomone, šviesūs augalai gražiau žiūrisi pavėsingose vietose, jie tarsi švyti ir atsiskleidžia visu savo grožiu. Pasisodinti baltąjį gėlyną buvo sena mano svajonė.

2016 metų pavasarį, kai užbaigėme, dar senelio statyto, namo renovaciją, tęsdama močiutės darželio tradicijas, suprojektavau baltąjį gėlyną. Močiutė priešais namus, kiek tik pamenu, visada turėjo savo dailų gėlių darželį, žydėdavusį įvairiaspalviais žiedais iki rudens.

Namo fasadas po remonto buvo visiškai asketiškas, be pagražinimų ir užuominų į kaimišką stilių. Iš anksto žinojau, kad namą dažysime juodai, Lietuvoje ne visai įprasta spalva. Taip pat žinojau, kad priešais namą bus baltas gėlynas. Teisybės dėlei turiu pasakyti, kad ne visi baltajame gėlyne žydintys augalai yra tyros baltos spalvos. Sakyčiau balta, pagardinta rožiniu atspalviu, su žydros spalvos rūkeliu.

Kurdama gėlyną ir galvodama, apie augalų pasirinkimą, išsikėliau tokias užduotis:

  1. Gėlynas atgręžtas į šiaurinę pusę, todėl turėsiu rinktis pavėsį mėgstančius augalus.
  2. Augalų žydėjimas, pageidautina, nenutrūkstantis per visą sezoną.
  3. Kad gėlynas turėtų apimtį ir tūrį, nebūtų plokščias, reikia vertikalių ir struktūriškų augalų.
  4. Dekoratyvinės žolės – privalomos.
  5. Numatytas plotas kiek įmanoma turi būti tankiau užsodintas, kad reikėtų kuo mažiau ravėti.
  6. Privalėsiu rinktis iš mano turimų augalų, kad nereikėtų išlaidauti ir pirkti naujų.

Gėlyno matmenys: 10 m ilgio ir 2 m pločio. Pirmiausia paeskizavau ant nuotraukos, kaip norėčiau išdėlioti augalus, kokie būtų jų aukščiai ir tūriai. Piešimas – ne mano pašaukimas, todėl vaizdas gavosi labai elementarus, lyg vaikiška ranka pakeverzotas. Bet piešdama jau žinojau, kokius pagrindinius augalus panaudosiu gėlyne. Perkračiusi mintyse, ką aš auginu, išsirinkti nebuvo labai sunku. Pasirinkimas, švelniai tariant, buvo kuklus. Reikėjo suktis su tuo, kas buvo po ranka. Taigi į sąrašą buvo įtraukti šie augalai:

  1. Plačialapė brunera (Brunnera macrophylla) ‘Jack Frost’ priekiniam planui. Jos lapai sidabriškai baltai marginti, mėgsta pavėsį, ilgai išlaiko dekoratyvumą, žydi švelniai melsvais smulkiais žiedeliais balandžio pabaigoje.
  2. Dailusis auskarėlis (Dicentra spectabilis) ‚Alba‘ įterpiau, kaip tikrai atsparų pavėsiui augalą ir baltos spalvos užtikrinimui gėlyne gegužės mėnesį.
  3. Didžioji astrancija (Astrantia major) ‚Sunningdale Variegated‘ atsakinga už žydėjimą birželio mėnesį. Jau pavasarį ji išleidžia nuostabiai gražius lapus netaisyklingos  formos gelsvais pakraštėliais, kurie vasaros eigoje pažaliuoja. Jos žiedai balkšvi, bet viduriukas švelniai rožinis. Žydi labai gausiai ir iki pat šalnų.
  4. Smailiažiedis lendrūnas (Calamagrostis acutiflora) ‚Karl Foerester‘ viena mano mėgstamiausių dekoratyvinių žolių, tinkanti beveik visur. Labai ilgas dekoratyvumas, struktūriškumas, nereiklumas, prisitaikymas prie esamų sąlygų. Greitai auga, bet neagresyvus, neplinta į šonus. Šiam augalui buvo skirta misija ne tik mojuoti savo aukštas smailas žiedynų šluoteles visą vasarą ir rudenį, bet ir palaikyti gėlyno vaizdą žiemą.
  5. Šluotelinis flioksas, bevardis, bet galimai (Phlox paniculata) ‚David‘ galiniam planui. Tai aukštas flioksas, tikrai gausiai žydintis nuo liepos mėnesio, sniego baltumo žiedais. Žiedynai stambūs, o žydėjimą kartoja rudenį, jeigu peržydėję laiku nukerpami. Gali augti pusiau pavėsyje (jau išbandytas mano sode Vilniuje). Dar labai skaniai kvepia, tai privalumas, nes augs po pačiais namo langais. Ir dar viena gera jo savybė – suauga į tvirtus stambius kerus, gerai išsilaikančius per visą žiemą.
  6. Japoninė plukė (Anemone japonica) žydi blankiai rausvais žiedais rugpjūčio mėnesį, gali augti pavėsyje, po žydėjimo ilgai išlieka struktūriški ir labai gražūs sudžiūvę jos žiedynai. Nereiklus augalas. Šioks toks minusas – reikia poros metų, kad įsitvirtintų ir pradėtų žydėti visu pajėgumu.
  7. Rausvažiedė ežiuolė ‚White Swan‘ – pradeda žydėti liepos mėnesį ir baltuoja tikrai ilgai. Gal jų žydėjimas pavėsyje nėra toks įspūdingas, kaip saulėkaitoje, bet gražus žiedynas ir žiemą ilgai išlieka sėklų dėžutės. Be to jos sėjasi ir tai man patinka, nes gėlynui suteikianti spontaniškumo.
  8. Paprastasis buksmedis (Buxus sempervirens). Įstrižas buksmedžio juostas įterpiau į gėlyną, norėdama, kad ir žiemą matytųsi jo karkasas. Be to buvau pasidauginusi buksmedžių, pirkti jų nereikėjo, tiko augimo sąlygos (šiaurinė namo pusė), tai ir panaudojau. Žinant, kad šis visžalis krūmas nėra spartus augti, tai kol kas dar nežinau, ar šis sprendimas man pasiteisins. Kartais galvoju, kad gal tų juostų ir nereikia, nes šiuo metu jų tiesiog nesimato. Na bet laikas dar parodys. Iškasti juos galiu bet kada.

Vėliau į baltojo gėlyno gretas įsiliejo Japoninė plukė (Anemone hybrida) ‘Honorine Jobert’ ir didžiausia jo puošmena sparnuotasis vingiris Thalictrum ‚Splendide Album‘. Jis savo žiedynų debesis skleidžia nuo liepos iki pat šalnų, o vėliau impozantiški sėklynai dar ilgai pozuoja žiemos fotosesijoms. Pavasariniam žydėjimui užtikrinti užsisakiau mano mylimų baltų Fosterio tulpių (Fosteriana Tulip)‚Purissima‘ ir žaliažiedžių (Tulipa Viridiflora) ‚Spring Green‘. Šias rinkausi dėl skirtingo žydėjimo laiko. ,Purissima‘ – vienos mano mylimiausių tulpių. Jos ankstyvos, aukštos, tvirtos, ilgai žydinčios ir dar kvapnios. ‚Spring Green‘ – vėlyvesnės, labai graži, elegantiška žiedo forma ir tikrai ilgai žydi.

Šiemet baltasis gėlynas gyvuoja jau ketvirtą savo sezoną. Galiu pasakyti, kad idėja pasiteisino. Gal kiek trūksta žiedų įpusėjus birželiui, kai baigiasi dailiojo auskarėlio pavasarinis pasirodymas, o astrancijos dar tik ruošia rodyti savo švelnų grožį. Jau pernai šį trūkumą nusprendžiau taisyti baltomis rusmenėmis (Digitalis purpurea). Įsodinau keletą daigų, kurie šiemet jau baltuoja. Su laiku jos pasės savo palikuonis, kurie pripildys gėlyną ne tik baltumo, bet ir savo vertikalias žvakes kilstels aukštyn, taip suteikdamos gėlynui daugiau tūrio. Kol rusmenės pamažu sėsis, gėlyne vinguriuos sidabrinio metalo spiralės, tiesiog linksma instaliacija sezono pradžioje, o vėliau jos prilaikys purias vingirių garbanas. Dar vienas augalas birželio baltumui užtikrinti – miškinė lelija Lilium martagon ‚Alba‘. Žinau ji labai lėta, bet šios gražuolės verta palaukti.

Man patinka stebėti augimo procesą, matyti privalumus, taisyti trūkumus ir tobulinti gėlyną. Tai procesas, kurį aš labai myliu (lituanistai nebandykite manęs taisyti, nes žodis mėgstu neperteikia to, ką reiškia žodis myliu).