Svogūniniai augalai Archives

PAVASARINIAI ŽIEDAI

2013-04-26

Balandis jau eina į pabaigą, beliko dar keletas jo dienų ir netrukus prasidės paskutinis pavasario mėnuo – gegužė. O dar vos prieš porą savaičių kieme stovėjo sulipdytas sniego senis. Greitai bėga tas pavasarėlis. Greitai skleidžiasi ir vysta gėlės.
Savo sodininkavimo sąsiuvinyje kiekvienais metais pasižymiu, kas kada žydėjo. Jau statiską galima suvedinėti :). Šiemet viskas vėluoja apie dvi savaites. Peržiūrėjusi nuotraukas matau, jog šiuo metu žydi tai, kas 2010 m. balandžio pirmąsias savaites net pavėsiuke skleidė lapus.
Pirmieji iš žemės lendantys žiedeliai, nuteikia labai smagiai, todėl net jų spalvos man nėra svarbu. Svarbiausia, kad kažkas ŽYDI, nes to labai išsiilgau per visą ilgą ilgą žiemą.

Beveik visi krokai (Crocus) ir snieguolės (Galanthus) bei tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) jau baigė ar baigia savo pasirodymą.

Na o šią savaitę žiedais pradžiugino jau kitos smulkiasvogūninės gėlės: leukojos (leukojum),

sibirinės scylės (Scilla siberica),

žydros ir rožinės šviesiosios sniegžydrės (Chionodoxa),

ankstyvosios Kaufmano tulpės (Tulips Kaufmanniana),

Vis dar tebežydi eleborai.

Šiemet laukiau rudenį pasodintų erančių (Eranthis) žydėjimo. Maniau, jog jie sode žydės vieni pirmųjų, bet taip jau atsitiko, kad ten, kur juos apgyvendinau ilgai buvo sniegas ir ledas, ir jie niekaip negalėjo išvysti pavasario saulės pirmieji. Erančiai pražydo tik balandžio 19-ąją. Tai labai smagios optimistiškos geltonos spalvos apie 10 cm aukščio gumbiniai augaliukai. Mėgsta jie lengvą pavėsiuką ir purią derlingą dirvą. Žiemai juos mulčiavau durpėmis, kaip ir visus kitus, naujai pasodintus augalus.

Šiųmetinis pavasaris švelniai tariant keistokas. Dabar jau pradeda trūkti drėgmės, norėtųsi šilto lietaus, bet pučia stiprus džiovinantis vėjas. Gal jau reikia imtis savo burtų t. y. išsitraukti laistymo žarnas, viską sąžiningai palieti, o tada ir lietaus bus. Tikrai patikrintas reikalas :).

Fritillaria

PERSINĖ MARGUTĖ

2013-01-30

Jau esu rašiusi apie savo sode auginamas margutes (http://manogardenstories.blogspot.com/2012/02/margutes.html). O apie vieną jų – Fritillaria persica žadėjau parašyti. Pildau savo pažadą. Gal kiek užtrukau, bet geriau vėliau negu niekada :).

Sodinau pastarąją 2011 m. rudenį ir labai laukiau jos žydėjimo praeitą pavasarį. Matytos nuotraukos internete man darė didelį įspūdį. Tad nuo tada, kai tik pamačiau ją belendančią iš žemės, kiekvieną dieną stebėjau augimo, žiedų krovimo ir skleidimosi procesą :). Iš žemės ji pradėjo lįsti, kai orai gerokai sušilo. Taip elgiasi visos margutės, jos atsargesnės nei tulpės ar narcizai. Praeitais metais šiluma gana greitai išjudino visus augalus, tad ir persinės margutės iškišo savo viršugalvį jau balandžio antrą savaitę. Kai pamačiau, jog lenda du stiebeliai labai apsidžiaugiau, nes sodinau tik vieną svogūną (tiesa jis buvo nemažas, mano kumščio dydžio). O kadangi tas svogūnėlis buvo toks visai nepigus, todėl du viename pradžiugino :).

Kaip jau minėjau ankstesniame savo pasakojime apie margutes, jos mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Tad ne išimtis ir persinė. Ją sodinau žemėje, pakankamai patręštoje kompostu ir, žinoma, žiemai stipriai pamulčiavau taip pat kompostine žeme. Žodžiu, stengiausi kaip įmanydama. Sodinimo gylis – tradicinė svogūninių augalų sodinimo taisyklė – trijų svogūnų aukštis. Apytiksliai – 15 cm.

Augo margutė ne dienomis, o valandomis :). Per beveik penkias dienas ji ūgtelėjo štai taip ir jau matėsi žiedų užuomazgos. Supratau, jog žiedai bus tikrai du.

Balandžio temperatūra tikrai lepino visus augalus. Mane net baimė ėmė, o kas bus jeigu užeis stiprios šalnos. Bet kam sukti galvą, kas bus jeigu bus :). Žiedpumpuriai pasirodė. O kada jie pajuoduos ?

Vienas žiedynstiebis buvo stipresnis, o kitas silpnesnis. Na to ir reikėjo tikėtis. Pagal augalo aprašymą aukštis turi būti apie 80 cm, toks stipresniojo stiebo aukštis ir buvo. Grožis skleidėsi pamažu. Tai buvo pirmosios gegužės dienos. Daugiažiedės margutės(Fritillaria imperialis) tuo metu jau žydėjo visu savo grožiu. Taigi persinė savo žydėjimu šiek tiek vėlyvesnė.

Rašoma, kad persinės margutės žiedai būna tamsiai rudi, melsvo atspalvio, nedideli, susitelkę po 20-30 į vieną ilgą žiedyną. Manoji tikrai turėjo virš 20 tamsių mielų žiedelių. Tik jie buvo gana toli vienas nuo kito. Mano matytose nuotraukose jie buvo arčiau vienas kito. Bet nežiūrint to, ji man labai patiko. Nors kaip ir visi tamsialapiai ir tamsiažiedžiai augalai iš tolo ji nelabai matosi, jai reikia kažkokio fono.

Bet iš arti man ji buvo tobula.

Žydėjo persinė margutė iki gegužės pabaigos. Kai žiedai tapo nebedekoratyvūs, aš juos nukirpau, o birželio mėnesio pabaigoje iškasiau svogūnėlius (kai pagelto lapai). Tai buvo du dideli svogūnai. Juos apdžiovinau lauke, o vėliau, visą vasarą, laikiau rūsyje. Rudenį vėl pasodinau. Na ir laukiu vėl šiemet žiedų, tikiuosi, dar gausesnių.

Va tokia visa istorija apie vieną gėlės svogūnėlį :).

Svogūniniai augalai

DŽIAUGSMAS AKIMS

2012-03-28

Šiandien termometras rodo plius 13 šilumos. Vėjas pagaliau pučia ne iš šiaurės vakarų, o pietryčių. Tokios dienos laukiau ilgokai. Norisi būti sode, tupinėti aplink besikalančius augalus, stebėti, kaip į krokų žiedus nardo bitės.

Keista, bet kievienais metais pirmieji pražįstantys krokai būna vis kiti. Tie, kurie žydėjo pernai pirmieji, šįmet dar vos lenda iš žemės.

Šiuo metu labiausiai akį traukia krokai – crocus tommasinianus roseus. Jie labai netradicinės krokams spalvos – rožiniai. Vos prasiskleidus (o pirmieji žiedai pasirodė kovo 22 d.) jų spalva buvo intensyviau rožinė, dabar šiek tiek pabluko. Žiedai prieš saulę išsiskleidė lyg ramunėlės.

Prieš kelias dienas pražydo geltonieji crocus fuscotinctus. Man labai graži dryžuota išorinė jų žiedlapių pusė. Jie žydi dar nedrąsiai, neparodydami viso savo grožio.

Atsargiai lenda iš žemės ir žiedelius rodo crocus ‘ Fire Fly’.

Puikiosios snieguolės. Neįmanoma į jas atsižiūrėti.

Vienas hiacintas, tikras spartuolis ar drąsuolis :)), jau su gerokai pakeltu žiedu, nors kiti jo broliai dar lindi žemėje, nes visai neaišku kiek šilumos bus rytoj.

Fritillaria

MARGUTĖS

2012-02-23

Antra mano aistra po augalų – tai porcelianas. Labai patinka gražūs porcelianiniai daikčiukai, o ypač tokie, kuriuose pavaizduoti augalai :). Vienas iš jų nuotraukoje – kaip tik susijęs su šiandienine mano tema – Fritillaria – margutėmis .

Mano sode jau kelerius metus auga Fritillaria imperialis – daugiažiedės margutės – oranžinės ir geltonos spalvos. Tai stambios margutės, užaugančios nuo 80 iki 120 cm. Nuostabiai atrodo ant aukšto koto styranti lapų karūna (vokiškai šis augalas vadinamas Kaiserkrone – imperatoriaus karūna) ir žemyn svyrantys didžiuliai varpelio formos žiedai.

Tarp kitų pavasarinių gėlių jos tikros aristokratės – aukštos, elegantiškos, išdidžios.

Kartu su oranžinėmis margutėmis žydi ir geltonosios, taip pat labai gražios ir ryškios. Jos gal kiek rečiau matomos gėlynuose nei oranžinės. Tik dar neįminiau jų žydėjimo paslapties. Pas mane jos žydi ne kiekvienais metais. Kiek teko ieškoti informacijos apie šias gėles, tai rašoma, jog kasmet šių augalų iškasti nereikėtų, nes pirmais metais žydės silpniau. Bet kas 2-3 metus tai reikėtų daryti, nes motininis svogūnas priaugina „vaikų“ ir dėl to vėlgi kenčia žydėjimas.
(Šios nuotraukos autorė mano draugė Anna – http://www.original.lt/)

Smulkesnės daugiažiedžių margučių sesės – Fritillaria meleagris – paprastosios margutės. Baltai žydinčios ‘Alba’ neaukštos apie 30 cm, bet tikrai nenusileidžiančios savo grožiu. Jų žiedai saulėje atrodo lyg būtų iš ploniausio porceliano. Jeigu daugiažiedes aš iškasu kas 2 – 3 metus, tai pastarosios puikiausiai auga ir žydi nejudinamos jau ketverius metus. Labai gerai pasidaugina ir su kiekvienais metais jų plotelis vis gražėja.

Margučių svogūnai turi specifinį kvapą. Jį galima pajausti, net tada, kai kaupi žemę aplink augalą. Teko girdėti, kad šio kvapo nemėgsta kurmiai. Nežinau, ar tai šimtaprocentinė teisybė, bet kurmių pas mane nėra (tfu tfu tfu :)).

Dar viena savybė, kuri mane labai nustebino – tai margučių ištvermingumas. Prieš kelis metus, kai visos margutės jau gražiausiai žydėjo, užėjo gana stiprios naktinės šalnos. Aukštos gėlės ryte tiesiog gulėdavo visu savo ūgiu ant žemės, net graudu buvo žiūrėti. Bet vos tik pašildydavo saulė, iki pietų, jos vėl išsitiedavo ir lyg nieko nebuvę išdidžiai dairydavosi aplinkui.

Dauguma margučių mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Žiemai margutes, kaip ir kitas svogūnines mulčiuoju. Kai augalai peržydi, nukirpus žiedyną, reikia leisti lapams nugelsti ir tada juos iškasti (jei reikia). Sodinama iš karto iškasus ir atidalinus smulkius svogūnėlius arba rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Net ir vėsiame rūsyje laikomi svogūnai vis tiek išleidžia šaknis, kurios būna labai trapios, todėl sodinama atsargiai.

Šių metų pavasarį labai lauksiu Fritillaria persica žiedų. Jos nuotraukas teko matyti internete. Labai gražu, todėl rudenį, vos tik pamačiau svogūnėlius, iš karto pirkau :). Kad tik tas pavasaris greičiau ateitų !

Hyacinthus

HIACINTAI

2012-02-06

Kiekvienais metais vis ketinu namuose susidaiginti ir prasižydinti hiacintų, tulpių, narcizų. Šiais metais savo norą įvykdžiau. Svogūnėlius pirkau lapkričio mėnesį, iki sausio juos laikiau vėsiame rūsyje. Sausio pirmą savaitę į vazonėlius susodinau jau pradėjusius gyvybę rodyti hiacintų svogūnėlius: Hyacinthus orientalis ‘Sunny Delights’ ir Hyacinthus ‘Splendid Cornelia’. Sodinau arti vienas kito (vienas trečdalis svogūnėlio buvo žemėje). Ilgai laukti nereikėjo, jau po savaitės ūgtelėjo lapeliai, o tarp jų pasirodė ir žiedų užuomazgos.

Laisčiau saikingai, kad žemė būtų nuolat drėgna, bet ne šlapia. Ir dar po savaitės žiedynas išlindo iš lapų, pradėjo skleistis pirmieji žiedeliai.

Netrukus kambarys prisipildė svaigaus aromato. Tiesa ‘Splendid Cornelia’ buvo šiek tiek spartesnis, jo žiedai skleidėsi greičiau.

Labai smagu stebėti visą pražydinimo procesą. Ypač, kai už lango -25 laipsniai šalčio :). Nors maža dalelė pavasario – jau mano namuose.

Svogūniniai augalai

SMULKIASVOGŪNINIAI AUGALAI

2012-01-05

Smulkiasvogūniniai augalai

Na štai ir atėjo nauji metai. Aš visada laukiu to laiko, kai dienos, nors ir minutėmis, bet vis dėl to ilgėja. Nors prieš akis dar du žiemos mėnesiai (kovą tikriausiai irgi reikia skaičiuoti prie žiemos, vadinasi visi trys), guodžia, jog pavasaris artėja.

Labai laukiu pirmųjų pasirodandžių žiedų. Mano sode pirmieji būna krokai. Vieni gražiausių Crocus „King of the Striped“ – stambūs ir labai gražūs žiedai, aukštis apie 15 cm. Pernai pradėjo skleistis pirmąją balandžio mėnesio savaitę, vos nutirpus sniegui.

Savaitę vėliau savo žiedus parodo šviesioji sniegžydrė (Chionodoxa luciliaea). Tai labai nereiklūs ir lengvai plintantys daugiamečiai svogūniniai augalai. Gerai auga lengvuose, pralaidžiuose dirvožemiuose ir saulėtose ar iš dalies užpavėsintose vietose. Augaliuko aukštis vos 10-15 cm. Su kiekvienais metais kupstelis darosi vis tankesnis. 2011 m. sužydo antrą balandžio savaitę. Pasidaugino gana smarkiai vos per porą metų. Labai mielas augalas.

Šalia sniegžydrių esu pasodinusi sibirinę scylę (Scilla Sibirica). Ji sužydi šiek tiek vėliau nei sniegžydrės ir jų spalva tamsiai mėlyna (tačiau būna žydrų bei baltų). Šie augaliukai nemėgsta labai drėgnos, rūgščios ar labai kalkingos žemės. Gaila, bet neturiu kokybiškos jų nuotraukos.

Beveik kartu su sniegžydrėmis pasirodo ir puškinijos (Puschkinia Libanotica) žiedai. Jos pradėjo lysti iš žemės kartu su žiedelių užuomazgomis. Dirva šiems augaliukams turėtų būti puveninga ir laidi vandeniui, bet neperdžiūstanti. Mėgsta saulėtą vietą arba dalinį pavėsį. Plinta gana lėtai.

Dar vienas augalas, kuris džiugina kiekvieną pavasarį tai – tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) „Harmony“. Mėgsta šviesią ar lengvai užpavėsintą vietą. Dirva neužmirkstanti, vidutinio drėgnumo. Pirmieji žiedeliai 2011 metais prasiskleidė balandžio 14 d. Žydėjo gausiai, susiformavo gražus kupstelis. Gal trumpai žydėjo todėl, kad staigiai pakilo oro temperatūra ir nebuvo lietaus, išdžiūvo žemė. Gražiai atrodė su šalia augančiais stambiažiedžiais violetiniais krokais. Baigė žydėti ketvirtą balandžio savaitę. Žydėjimas buvo gana trumpas. Auginu ir geltonžiedžius danfordo vilkdalgius (Iris danfordiae). Šie kažkodėl praeitais metais nežydėjo. Rekomenduojama svogūnėlius iškasti kasmet (arba kas 2-3 metus), bet mano vilkdalgiai vienoje vietoje žydi jau tris metus.

Būtinai noriu paminėti man be galo patinkantį augaliuką eritronį (erythronium) „Pagoda“. Tai labai simpatiški, neaukšti (apie 25 cm), dekoratyviais margais lapais, augalai. Gražūs geltoni žiedai, panašūs į ciklamenus. Gerai dauginasi.

Svogūnėliai savo forma primena šuns dantis, todėl angliškai jis vadinamas dog’s–tooth.

Eritroniai mėgsta drėgnoką, puveningą dirvą. Pavasarį tinka šviesus pavėsis, o vasarą tai neturėtų būti itin saulės spiginama vieta, nes dirvožemis neturi perkaisti.

Tai dar ne visi pavasariniai „pirmūnai“, bet apie kitus gal vėliau …

Svogūniniai augalai

TULPĖS

2011-11-18

Nors iki tulpių žydėjimo (kurio kiekvienais metais aš labai laukiu) dar liko ilgi žiemos mėnesiai, bet guodžia tai, kad turiu daugybę iš žemės belendančių, besiskleidžiančių ir visu grožiu žydinčių tulpių nuotraukų. Jas galėčiau žiūrėti ir žiūrėti :). Kai atrandu, naują sodo blog’ą, pirmiausiai archyve peržiūriu pavasarinius įrašus, nes ten dažniausiai randu žydinčių tulpių. Džiugina tai, jog neesam mes atsilikę šioje srityje, nes daug jų veislių galima įsigyti pas mus. Aišku pasitaiko, kažko mematyto ir labai gražaus, bet tada raminu save, jog kitais metais ir mus pasieks ta naujiena.

Kai nutirpsta sniegas, kiekviena iš žemės lendanti gyvybė – tikras stebuklas ir džiaugsmas akims. Visos anksti pavasarį pradenčios žydėti svogūninės gėlės man labai gražios, bet tulpės – tikros favoritės. Kai ateina ruduo, ir parduotuvėse atsiranda stendai su svogūnėliais, jie tampa tikru masalu. Užmirštu, ko ėjau į tą parduotuvę, bet nusipirkti dar vieną pakuotę svogūnėlių – niekada. Žinau, kad kai reikės sodinti jas, bus didžiausia kančia (nes vietos tai nėra), bet atsispirti pagundai negaliu. Ir vėl perku, ir randu kur pasodinti :). Nuotraukose šių metų pavasaris, o kitais – vaizdas bus kitoks.

Tulpių ir šilagėlių žydėjimas