sausio 2012 - Garden Stories

IŠ KELIONIŲ 2

2012-01-30

Tai vaizdai iš Keukenhofo parko Olandijoje (http://www.keukenhof.nl/en/). Tiesa, jie fotografuoti prieš kelerius metus (kovo pabaigoje). Bet, kai artėja pavasaris, aš ir vėl noriu sugrįžti ten, kur scylių upės ir jacintų bei tulpių krantai :).

Man nepatinka rausvos ir geltonos spalvos derinys, bet čia jis visai neblogai žiūrisi.

Šiame parke yra kur akis paganyti. Nuostabios alėjos ir fontanai neleidžia nuobodžiauti net anksti pavasarį, kai žiedų dar palyginus nedaug.

Bukų gyvatvorės gražios ir joms dar nežaliuojant. Jų praeitų metų lapai tikrai nebjauroja vaizdo.

Nors svogūninės gėlės dar tik pradeda skleistis, vaizdas vis tiek vertas dėmesio.

Iš kelionių

IŠ KELIONIŲ

2012-01-24

Būdama svetur, visada atsivežu vaizdų, kurie man suteikia idėjų savo „darželio“ patobulinimui, ar šiaip gražių augalų derinių, kurie traukia akį ir kelia nuotaiką. Ne viskas gali augti pas mus, nors sėkmingai veša šiltesnių kraštų namų aplinkoje.

Čia vaizdelis iš Liuksemburgo. Baltos tulpės labai gražu, bet kai, tarp jų įsimaišo nors viena ne balta, – tai tiesiog žavu :).

Taip pat Liuksemburge. Negalėjau atitraukti akių nuo pavasariškai papuoštų palangių. Nors tuomet buvo tik kovo pabaiga.

Ir vėl palangė, tik šįkart iš Briugės ir tai jau balandžio pabaiga.

Olandijoje pravažiuojant nufotografuota vieno namo aplinka. Akį tiesiog traukte traukė ryškus žydintis rododendras.

Kiemelis prie namų Olandijoje. Gaila, bet tokios dyžio gebenės pas mus tikriausiai neauga.

Pergolių labirintas. Turėtų labai gražiai atrodyti vasarą, nes buksmedžių gyvatvorių apsuptyje pasodintos rožės. Balandžio mėnesį lyg ir trūksta spalvų, bet vis tiek labai gražu.

Dar man labai patiko špaleriais formuoti medžiai. Pas mus tai dar gana retas vaizdas. Norėtųsi išbandyti :).

Primulacea

Untitled

2012-01-11

RAKTAŽOLĖS

Pavasarį, kartu su svogūninėmis gėlėmis, pražįsta raktažolės. Primulacea (raktažolinių) šeimos gentis yra labai gausi. Raktažolės mėgsta šviesią, bet saulės nekaitinamą vietą arba lengvą šešėlį. Nors gali visai gerai augti ir šešėlyje. Žemė turi būti puri, puveninga, neperdžiūstanti ir neužmirkstanti. Raktažolės pradeda skursti jeigu joms trūksta drėgmės liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Tuo įsitikinau sodindama ir persodindama raktažoles (turiu tokią ydą – nuolat kilnoti augalus iš vienos vietos į kitą). Raktažoles reikia dengti besniegėmis žiemomis, ypač senesnius augalus, kurių šaknys arčiau žemės paviršiaus (su visomis šaknimis į viršų mėgsta lįsti ausytoji raktažolė) . Dažniausiai augalai mulčiuojami (tą darau visuomet), bet jei nėra sniego, dengiama eglišakėmis (dar niekada nedengiau eglišakėmis raktažolių, bet mintis gera, jeigu nenorima prarasti kokio itin brangaus egzemplioriaus).

Primula denticulata (dantytoji raktažolė) – auginu baltos ir šviesiai violetinės spalvos dantytąsias raktažoles (Primula denticulata ‘Alba’ ir Primula denticulata ‘Violacea’). Auga puikiai, žydi gausiai, nereiklios, gerai dauginasi kero dalinimo būdu. Nužydėjusius žiedynus visada nukarpau. Žiemoja nedengiamos (nors esu skaičiusi, jog reikėtų žiemai dengti). Manau, kad tai priklauso nuo augimo vietos, mikroklimato sode, sniego dangos. Žydi balandžio – gegužės mėnesį. Žiedynkočiai išauga 15-30 cm aukščio.

Primula auricula (ausytoji raktažolė) – labai mano mylima raktažolė. Turiu dviejų rūšių ausytąsias raktažoles. Pavadinimų, deja, nežinau. Tai Alpių kalnų augalas. Būtinas itin geras drenažas. Auga saulėje ar pusiau pavėsyje. Dirvožemis neutralus ar šiek tiek rūgštus, humusingas. Aukštis 5-10 cm. Žydi ilgai, balandžio (pradeda) – birželio mėnesiais. Įvairių veislių žiedai dažniausiai būna dvispalviai ( geltoni, rožiniai, purpurinės spalvos, o žiotys šviesios), būna net ir pilnavidurių. Mano raktažolės žydi kiekvienais metais, tačiau nevisuomet gausiai, kaip norėtųsi. Gal todėl, kad dažnokai jas persodinėju, nes vis nerandu tinkamos vietos. Labai mieli augalai, norėtųsi turėti jų daugiau. Dar vienas pastebėjimas – šaknys iškyla į paviršių, rudenį būtina mulčiuoti kompostu.

Primula juliae (julijos raktažolė) – labai nereiklūs, gausiai ir ilgai kiekvienais metais žydintys (balandžio mėn.), atsparūs persodinimui ir dalinimui augalai. Mėgsta drėgną dirvą ir pavėsingesnę vietą. Aš auginu šviesiai gelsvos spalvos raktažoles. Gražiai atrodo su pavasariniais svogūniniais augaliukais (mėlynomis žydrėmis, jacintais, tulpėmis). Aukštis 10-15 cm. Nesunkiai plinta į šalis ir sudaro kilimėlius. Žiedai gali būti balti, gelsvi, raudoni,violetiniai. Rudenį negausiai žydi pakartotinai.

Primula vialii (orchidinė raktažolė) – kilusi iš Kinijos. Jos žiedynas panašus į varpą. Žiedai būna violetiniai, rožiniai, balti. Tai jau vasarinė raktažolė, nes žydi birželio pabaigoje-liepos mėn. Mėgsta derlingą rūgštesnę dirvą, bet gali augti ir neutralioje, pusiau pavėsį. Labai jautrus, neilgaamžis augalas. Pirkau šią raktažolę žydinčią vazonėlyje 2009 metais Kojelavičiaus augalų centre gegužės mėnesį. Pasodinau ją išskirstydama į tris augaliukus, žydėjo gana ilgai (apie mėnesį). Peržiemojo užmulčiuota durpėmis. 2010 m. pavasarį gana ilgai nedygo, bet gegužės mėnesį pasirodė žali lapeliai, ją tręšiau, laisčiau ir birželio mėnesio pabaigoje-liepos pradžioje pražydo. Žydėjo gal ne taip gausiai, kaip ką tik nupirktos, bet atrodė visai neblogai. Rugpjūčio mėn. sugalvojau persodinti į alpinariumą (tai buvo bloga mintis). Persodinta skurdo, vienas daigelis žuvo. Praeitais metais vėl pakeičiau jos gyvenamąją vietą. Šįkart atitinkančią visus jos reikalavimus – šviesus pavėsis, rūgštesnė ir drėgnesnė dirva. Rezultatus matysim pavasarį – vasarą :).

Svogūniniai augalai

SMULKIASVOGŪNINIAI AUGALAI

2012-01-05

Smulkiasvogūniniai augalai

Na štai ir atėjo nauji metai. Aš visada laukiu to laiko, kai dienos, nors ir minutėmis, bet vis dėl to ilgėja. Nors prieš akis dar du žiemos mėnesiai (kovą tikriausiai irgi reikia skaičiuoti prie žiemos, vadinasi visi trys), guodžia, jog pavasaris artėja.

Labai laukiu pirmųjų pasirodandžių žiedų. Mano sode pirmieji būna krokai. Vieni gražiausių Crocus „King of the Striped“ – stambūs ir labai gražūs žiedai, aukštis apie 15 cm. Pernai pradėjo skleistis pirmąją balandžio mėnesio savaitę, vos nutirpus sniegui.

Savaitę vėliau savo žiedus parodo šviesioji sniegžydrė (Chionodoxa luciliaea). Tai labai nereiklūs ir lengvai plintantys daugiamečiai svogūniniai augalai. Gerai auga lengvuose, pralaidžiuose dirvožemiuose ir saulėtose ar iš dalies užpavėsintose vietose. Augaliuko aukštis vos 10-15 cm. Su kiekvienais metais kupstelis darosi vis tankesnis. 2011 m. sužydo antrą balandžio savaitę. Pasidaugino gana smarkiai vos per porą metų. Labai mielas augalas.

Šalia sniegžydrių esu pasodinusi sibirinę scylę (Scilla Sibirica). Ji sužydi šiek tiek vėliau nei sniegžydrės ir jų spalva tamsiai mėlyna (tačiau būna žydrų bei baltų). Šie augaliukai nemėgsta labai drėgnos, rūgščios ar labai kalkingos žemės. Gaila, bet neturiu kokybiškos jų nuotraukos.

Beveik kartu su sniegžydrėmis pasirodo ir puškinijos (Puschkinia Libanotica) žiedai. Jos pradėjo lysti iš žemės kartu su žiedelių užuomazgomis. Dirva šiems augaliukams turėtų būti puveninga ir laidi vandeniui, bet neperdžiūstanti. Mėgsta saulėtą vietą arba dalinį pavėsį. Plinta gana lėtai.

Dar vienas augalas, kuris džiugina kiekvieną pavasarį tai – tinkliniai vilkdalgiai (Iris reticulata) „Harmony“. Mėgsta šviesią ar lengvai užpavėsintą vietą. Dirva neužmirkstanti, vidutinio drėgnumo. Pirmieji žiedeliai 2011 metais prasiskleidė balandžio 14 d. Žydėjo gausiai, susiformavo gražus kupstelis. Gal trumpai žydėjo todėl, kad staigiai pakilo oro temperatūra ir nebuvo lietaus, išdžiūvo žemė. Gražiai atrodė su šalia augančiais stambiažiedžiais violetiniais krokais. Baigė žydėti ketvirtą balandžio savaitę. Žydėjimas buvo gana trumpas. Auginu ir geltonžiedžius danfordo vilkdalgius (Iris danfordiae). Šie kažkodėl praeitais metais nežydėjo. Rekomenduojama svogūnėlius iškasti kasmet (arba kas 2-3 metus), bet mano vilkdalgiai vienoje vietoje žydi jau tris metus.

Būtinai noriu paminėti man be galo patinkantį augaliuką eritronį (erythronium) „Pagoda“. Tai labai simpatiški, neaukšti (apie 25 cm), dekoratyviais margais lapais, augalai. Gražūs geltoni žiedai, panašūs į ciklamenus. Gerai dauginasi.

Svogūnėliai savo forma primena šuns dantis, todėl angliškai jis vadinamas dog’s–tooth.

Eritroniai mėgsta drėgnoką, puveningą dirvą. Pavasarį tinka šviesus pavėsis, o vasarą tai neturėtų būti itin saulės spiginama vieta, nes dirvožemis neturi perkaisti.

Tai dar ne visi pavasariniai „pirmūnai“, bet apie kitus gal vėliau …