Anemone japonica

MANO ŽIEMOS SODO AUGALŲ TOP 5

Bestebėdama ir befotografuodama savo sodą, atsirinkau penkis augalus, kurie mano akimis žiūrint visą žiemą, iki pavasario išlieka dekoratyvūs. Jie būna gražūs apsnigti, apšarmoję, aplieti atlydžių ledu, na ir šiaip be jokių žiemos dekoracijų. Žinoma, aš galėčiau pasiūlyti ir dešimtuką tokių pretendentų, bet su tam tikromis išlygomis, nes kiti po stipresnės pūgos ar vėjo tiesiog nebeatsitiesia, taigi išlieka tik dalinai dekoratyvūs. Bet mano išbandyti, patikrinti ir pasiteisinę yra šie penki. 

 

Anksčiau, kai mano sode augalų asortimentas buvo gerokai skurdesnis, kol nebuvau susipažinusi su dekoratyvinėmis žolėmis, architektūriškomis daugiametėmis gėlėmis, žiema man būdavo liūdna, nes neturėjau kur akių paganyti žiūrėdama į nykų baltą plotą  pro langą. 
Be to rudenį  aš būtinai (taip buvau išmokyta mamos ir močiutės) viską tvarkingai ir kruopščiai nukarpydavau, sugrėbdavau, žodžiu, “išpucindavau” sodą ir žiemą spoksodavau į neįdomią plokštumą. Dekoratyviniai medeliai ir krūmai taip pat dar buvo mažutėliai ir nedžiugino savo formomis. Vien žo – liūdesys iki pavasario. Vaizdas buvo maždaug toks 🙂

 Po truputėlį augalų asortimentas ir jų skaičius didėjo (gal net per sparčiai), mano žinios ir akiratis plėtėsi, radosi naujų augalų pardavėjų. Taip aš sau atradau naujų dekoratyvinių žolių, daugiamečių gėlių, krūmų ir medžių.


 Dabar aš jau protingesnė  🙂 ir nemažai daugiamečių palieku rudenį nenukirpus, leidžiu joms sudžiūti, pasipuošti sėklų dėžutėmis, o žiema – talentinga dizainerė, jas labai išradingai moka aprengti. Tiesa, vienos, nepakėlusios didesnių ar mažesnių gamtos eksperimentų palūžta, tiesiogine to žodžio prasme, na o kitos išdidžiai tęsia modelio karjerą iki pačio pavasario. Juk ne visi modeliai tampa TOP modeliais 🙂  

 
 
Mano žiemos sodo TOP 5 yra mišrus t.y. jį sudaro dekoratyvinė žolė, daugiametės gėlės, krūmas ir medis. Be to, tai mano mažo  (penkių arų) sodo paskutinių penkių metų stebėjimo rezultatas. Gali būti, kad po dar penkių metų aš turėsiu kitus žiemos favoritus, tačiau šiai dienai šie penki augalai mano sode tikrai visą pilkai baltą periodą būna pastebimi ir matomi bei leidžia savimi grožėtis iki pat labai labai laukiamo pavasario.
Taigi
1. Pirmąją vietą be sekundės abejonės aš skiriu Smailiažiedžiam lendrūnui Calamagrostis x acutiflora KARL FOERSTER. Kokios oro sąlygos bebūtų žiemą, jis išlieka puikios formos.

 

2. Antrąją vietą skiriu Šluotelinei hortenzijai Hydrangea paniculata ‘Pinky Winky’. Jos suždiūvę žiedai toookie fotogeniški ! Be to jie laikosi iki pat pavasario, kartais tenka juos net sekatoriumi nukirpti.
 

 

3. Trečiąją vietą skina Žemaūgė kininė astilbė Astilbe chinensis var. pumila . Jos bronzinės spalvos žiedynai visą žiemą tiesūs lyg žvakės. Apsnigti ar apšerkšniję jie atrodo vienodai puikiai.
 

 

4. Ketvirtąją vietą čiumpa Japoninė plukė Anemone japonica . Šios skulptūriški, statūs ir aukšti žiedynai subrandina sėklų dėžutes – mielus burbuliukus, kurie per žiemą išbėga minkštais pūkeliais. Man plukės labai labai gražūs ir elegantiški augalai.

5. Penktoji vieta atitenka Skroblui Carpinus betulus – už jo savybę per žiemą išlaikyti lapus ant šakelių. Visiems rekomenduočiau pasisodinti nuostabias skroblų gyvatvores.

 

Paskutinė nuotrauka visai nežiemiška, tad prašau nekreipti dėmesio į raktažolę :), bet šalia jos pamatykite žalius skroblo lapelius šalia senųjų rudų. Vat už tai man taip patinka skroblai.  

 

Kiekvienas iš jūsų tikriausia turite savo mylimų “žieminių” augalų penketuką. Būtų malonu, jeigu pasidalintumėte 😉
 
Mano sodas

ATSINAUJINIMAS

Ach ta vasara,  ji tokia greita, priešingai nei aš. Pirmasis įrašas jos pabaigoje :).
Bet šiandien apie problemą, kurią savo sode verkiant privalėjau išspręsti.
Veją nuo akmenėlių pries dešimtmetį buvau atskyrusi žalia plastikine juosta, kuri laikui bėgant išsikraipė, išlindo gerokai į viršų, todėl atrodė negražiai ir trukdė pjauti veją. O fotografuodama savo augaliukus, stengdavausi visais būdais, kad ji “neįlystų” į kadrą. Žodžiu,  man mirtinai atsibodo jos kaimynystė.
Dovilės Ivanauskienės nuotrauka.

Jau ne pirmus metus ketinau sutvarkyti šį reikalą, bet, kaip dažnai atsitinka, vis neprisiruošdavau pasidomėti alternatyviais būdais, kaip tvarkingai, praktiškai ir kokybiškai atskirti veją nuo akmenų juostos. Teko girdėti, kad yra plastikiniai bortai, kurie gelbėja tokiose situacijose. Bet kaip jie naudojami, taip man ir liko neaišku. 

Šiais laikais Google ir Facebook pagalba galima išspręsti beveik visas problemas 🙂 Taigi, aplinkybės taip jau susiklostė, kad susipažinau su Plastbort plastikiniai vejos bortai direktore Dovile, kuri ir pasiūlė savo pagalbą ir puikų produktą. 
Vieną gražų rugpjūčio rytą, lyg burtų lazdele mostelėjus, negražioji žalia juosta buvo viesiems laikams pašalinta, o į jos vietą tvirtai ir patikimai išsitiesė plastikiniai bortai. Labai tvarkingai, dailiai ir stipriai, sutvirtinti metalinėmis vinimis, kad  žiemą šaltis neiškilotų, jie puikiai atliko savo paskirtį. Dar labiau pasigilinus sužinojau, kad jie gali būti išlankstomi gražiausiais vingiais, o vingiuojančios gėlynų linijos – tai mano silpnybė. Turėsiu tai galvoje – ateičiai 🙂

Palyginimui PRIEŠ ir PO

Dovilės Ivanauskienės nuotraukos.

Skirtumas ryškus tiesa ? Praeis dar kiek laiko, ir aš vėl leisiu savo akmenėliuose dygti našlaitėms, neužmirštuolėms, lobelijoms  ir net beržams su jazminais (jiems kažkodėl labai patinka ten sėtis).

Rezultatu esu laaaabai patenkinta :). Dabar manęs neerzina negražios žalios spalvos apibrizgęs senosios plastikinės juostos kraštas. Tvarkelė ! Trinu iš pasitenkinimo delnais 🙂 Ir vyras, pjaudamas žolę, dabar neburbės, kad gadinasi peiliai…

Už šį atsinaujinimą ir nuostabiai greitai bei kokybiškai atliktą darbą  esu dėkinga  įmonės  Plastbort plastikiniai vejos bortai direktorei Dovilei ir jos šauniai ir darbščiai komandai. Tikrai labai smagu buvo su jais susipažinti ir pabendrauti. AČIŪ JUMS 🙂

Trumpa pertraukėlė atsigaivinimui, nes saulė spigino kaip patrakus.

Taip pat labai AČIŪ Linai – modernių želdinimo kursų “Geltonas karutis”   organizatorei, kuri kartu su LRT televizijos laidos “Labas Rytas” filmavimo grupe filmavo visą procesą, pati mokėsi tiesti plastikinius bortus ir šia patirtimi dalinsis su televizijos žiūrovais.

Smagi nuotrauka atminčiai 🙂

Mano sodas

MANO SODO SVEČIAI

Vėluoju su naujienomis, bet geriau vėliau negu niekada 🙂 Pasigirti gi reikia 🙂
Praeitos savaitės laaabai šaltą pirmadienio rytą sulaukiau smagių  svečių – tai modernių želdinimo kursų  “Geltonas karutis” organizatorė Lina ir LRT televizijos laidos “Labas Rytas” rengėja Simona su operatoriumi Dariumi. Gurkšnodami šiltą arbatą ir juokaudami, jog net per Kalėdas tikriausiai buvo šilčiau, kalbėjome apie mulčiavimo naudą bei augalų pikavimo ypatumus.

 Lina viską kruopščiai, aiškiai ir suprantamai dėstė šypsodamasi į televizijos kamerą, nors žvarbuma varstė iki kaulų.

 Nufilmuoti reportažai jau buvo parodyti “Labo ryto” laidose. Reikėtų rinktis: šios nuorodos  –  2014 05 08 laidos II dalies 53 minutę ir 2014 05 13 laidos I dalies 22 minutę.
Smagus potyris su gera kompanija 🙂
Garden Stories © 2020