Iš kelionių Archives - Garden Stories

KELIONĖ Į SODŲ IR PARKŲ ROJŲ (PIET OUDOLF IR…

2013-10-18

Na štai ir žadėtas desertas iš Wisley parko 🙂
Tai buvo mano tikslas. Pamatyti garsių kraštovaizdžio dizainerių Piet Oudolf ir Tom Stuart – Smith ne mažiau garsius darbus. Tiksliau mažąją jų darbų dalį (nes dirba šie žmonės labai produktyviai ir efektyviai).

Ką iki šiol buvau mačiusi tik knygų iliustacijose ir interneto platybėse, tapo realiu, apčiuopiamu ir apžvelgiamu vaizdu. Ką galiu pasakyti – aikčiojau, vėl aikčiojau, ir žavėjausi :).

2001 metais, Karališkosios sodininkų draugijos (RHS) užsakymu, olandų kraštovaizdžio specialistas Piet Outdolf sukūrė, šį tą, iš esmės kitokio ir gana naujo. Juk tai buvo prieš dvylika metų ! Sodas Vislyje turėjo savo tradicinį dvigubą mišrųjį gėlyną (miksborderį), o Piet Outdolf suprojektavo kitokią tokio gėlyno versiją su natūralistiniu ir šiuolaikišku požiūriu. Jis kitaip pažiūrėjo į augalų susodinimą ir tam tikrų augalų grupių derinius kartojo per visą gėlyno ilgį. O gėlynas toks visai nemažas. Tai dvi 150 m ilgio ir 12 m pločio juostos, atskirtos plačiu (6 m) žalios vejos taku. Formalus Edvardo epochos gėlynas (borderis) buvo renovuotas ir pritaikytas XXI a. Žinoma, reakcijos ir nuomonės apie šiuos gėlynus buvo pačios įvairiausios. Būta ir tam tikrų problemų, tai – sausokas dirvožemis ir vietinių triušių bendruomenė. Dabar šios problemos jau praeityje. Tikrai nežinau, kaip tos problemos buvo išspręstos, bet augalai per dvylika metų puikiai suvešėję. Man labai įdomu būtų sužinoti, kaip tuos gėlynus prižiūri. Juk per tiek metų, kai kuriuos augalus tikrai reikėjo persodinti, atjauninti, juk tai ne krūmai ar medžiai. Žinoma, ten parinktos tokios daugiametės gėlės, kurios vienoje vietoje gali augti ilgai. Bet juk jos skirtingos ir yra nevienodo augumo, turėtų pradėti gožti viena kitą ir pan. Kaip visa tai vyksta, man išliko paslaptimi, be to ir nebuvo kada per daug gilintis, nes norėjau kuo daugiau fotografuoti, kad žiemą turėčiau kur semtis įkvėpimo 🙂
Gėlynas prasideda Vaisių kalvos (Fruit Mount) papėdėje ir pamažu leidžiasi žemyn, oranžerijos link.

Jautiesi, lyg vaikščiotum pievoje esančiu taku.

Daugiau nei 16 000 augalų jūra banguoja vėjyje ir užburia savo spalvų ir struktūros tobulumu. Gėlynas suskirstytas į 66 įstrižas juostas, po 33 kiekvienoje pusėje. Tačiau, kai žvelgi į jį, jokios geometrijos nesimato. Tai tiesiog augalijos spalvų simfonija su subtiliais spalvų pasikartojimais.

Vienur žėri ryškūs auksiniai saulainių žiedai, kitur ramus mėlesų mėlynumas, o visą spalvų chorą valdo dekoratyvinių žolių ažūrinis rusvumas.

Niekaip negalėjau atsižiūrėti į skaidrią, švelnią ir struktūrišką augalų kompoziciją. Kaip reikia mokėti jausti ir pažinti augalus, kad šitaip juos sudėlioti. Piet Oudolf – tikras augalų genijus.

Sodrūs ir šilti šilokų, veronikūnų lapų ir rūgčių žiedų atspalviai dera su šaltu vyno raudonumo pūkenių lapų spalva.

Rūgčių žiedai ir smailiažiedžių lendrūnų šluotelelės – puikus derinukas 🙂

Jau baigę žydėti, bet vis dar palaikantys gerą formą, Raselo gumbenės ir veronikūnų žiedynai, sudarė puikią kompaniją visu gražumu besipuikuojančiam kemerui. Čia yra vienas iš pagrindinių Piet Oudolf triukų. „Mirę“ t. y. nužydėję augalai (jų sėklų dėžutės) turi atlikti esetinę funkciją, teikti pasigrėjimą viso sezono metu. Jie gražūs savo struktūra ir spalva. Norėčiau pamatyti šiuos gėlynus lapkričio mėnesį, kai lieka vienos – rudos – spalvos visi įmanomi atspalviai ir matomi kiekvieno augalo architektūriški griaučiai.

Tęsiant tą pačią mintį, pastebėjau likusius nuo vasaros dekoratyvinio česnako ir Didžiosios zundos žiedynus. Jie sezono eigoje turėjo lyderio teises, o šiuo metu sudarė foną kitiems augalams. Taip kaitaliodamiesi tarpusavyje, užleisdami vienas kitam vadovavimą, išlaiko gėlyno visumos grožį. Manau, kad čia įspūdinga visais metų laikais. Nors pats grožio pikas yra rudenį. Dekoratyvinių žolių žavesys atsiskleidžia būtent šiuo laikotarpiu.

Kraujalakių žiedynų bumbuliukai pro melvenių rūką, atrodė pasakiškai gražiai.

Visi augalai rudeniškoje saulės šviesoje atrodė puikiai, bet fotogeniškiausios tądien buvo soruolės (Pennisetum macrourum). Jos nerūpestingai mojavo savo puriomis uodegėlėmis, lyg sakydamos: fotografuokite mane, fotografuokite 🙂 Gaila, bet šios gražuolės pas mus nežiemoja (jos kilusios iš Pietų Afrikos).

Įspūdingos ilgų gėlynų juostos, įrėmintos šonuose augančių krūmų ir medžių, leidosi slėniu žemyn, nukreipdamos žvilgsnį į Wisley sodo karūnos brangakmenį – oranžeriją – Bicentenary Glasshouse. Šis milžiniškas 12 m aukščio statinys buvo pastatytas sodo dviejų šimtų metų jubiliejaus proga. Ir jis yra tikrai efektingiausias iš visų čia esančių. Oranžeriją supa Tom Stuart – Smith sukurti želdynai. Jis atkartojo gaubtas pusmėnulio formas, būdingas šio, katedrą primenančio, stiklinio pastato sienoms. Tom Stuart – Smith – pasaulinio lygio kraštovaizdžio specialistas, derinantis tarpusavyje natūralumą ir šiuolaikiškumą.

Tuo metu čia tiesiog šėlo kemerai. Iškėlę aukščiau visų savo galvas, jie rodė savo didybę.

Kemerų ryškumą bandė slopinti gausiai žydinčios saulainės ir peržydėję veronikūnų žiedynai, bei dekoratyvinės žolės.

Gėlynų siautulį ramino griežti skroblų gyvatvorių intarpai ir bokštai.

Tom Stuart – Smith sukurti želdiniai labai darniai susilieja su Piet Oudolf gėlynu. Juos sieja ta pati „Olandiškosios bangos“ gija, panašus požiūris į augalus ir jų panaudojimo galimybes.
Šalia oranžerijos veši prerijų pieva. Informacinis stendas byloja, jog pieva yra nelaistoma ir netręšiama. Ji savo natūralumu apjungia visos šios erdvės bendrą idėją. Gamtoje viskas gražu.

Iki ašarų nesinorėjo iš čia išvažiuoti. Norėjosi viską išlaikyti atmintyje ir atspėti šio grožio paslaptį.

Informacijos šaltiniai:
http://www.rhs.org.uk/gardens/wisley
Piet Oudolf „Landscapes in Landscapes“

Iš kelionių

KELIONĖ Į SODŲ IR PARKŲ ROJŲ (WISLEY GARDEN) II…

2013-10-07

Dižiojoje Britanijoje sodininkyste domisi daug kas ir pačiais įvairiausiais būdais: masiškai lankosi parkuose ir soduose, buriasi į įvairiausias sodininkų draugijas, dalyvauja įvairiuose sodininkystės ir gėlininkstės šou.

Pagal statistiką Didžiosios Britanijos Karališkosios sodininkystės draugijos (Thes Royal Horticultural Society) nariais yra apie 250 000 žmonių. Jie moka metinį mokestį, kuris naudojamas draugijos veiklai finansuoti ir jai priklausantiems sodams išlaikyti. Dar būtina paminėti, kad daugybė savanorių ir sodo draugų prisideda savo rankų darbu prie šių parkų gražinimo. Nenuostabu, kad soduose viskas bebrotiškai preciziškai išpuoselėta ir prižiūrėta, pradedant veja, medžiais, baigiant oranžerijomis ir gėlynais.
Taigi – Welcome to WISLEY !

Vislio sodas yra didžiausias iš šiai draugijai priklausančių sodų. Jis užima 120! ha plotą ir yra netoli Londono, Siurėjaus grafystėje. Čia įsikūrusi draugijos centrinė būstinė. Šį sodą įkūrė verslininkas, mokslininkas, išradėjas ir žinoma užkietėjęs sodininkas, buvęs draugijos iždininkas Džordžas Fergiusonas Vilsonas (George Fergusson Wilson). Po jo mirties 1902 m., sodą įsigijo seras Tomas Hanbury (Thomas Hanbury), kuris 1903 metais jį padovanojo Karališkajai sodininkystės draugijai. Sodas su 110 metų istorija.

Sodo veikla yra labai įvairiapusiška. Čia atliekami moksliniai tyrimai, pristatomi skirtingi sodo stiliai, įvairūs sodininkystės ir daržininkystės būdai, auginami augalai pardavimui, ir svarbiausia, užsiimama švietėjiška veikla, kuri yra, tikriausiai, pagrindinis šio sodo tikslas. Žmonių čia niekada netrūksta. Priešingai, čia jų tikrai labai daug: mokinukai su užduočių lapais, mamos su vežimėliais, senjorai, atvažiuojantys čia ne tik pasivaikščioti, bet ir įsigyti pačių įvairiausių augalų, turistai iš viso pasaulio, fotografai su milžiniškais objetyvais. Bet kadangi teritorija didžiulė, stumdytis netenka. Visi išsibarsto ten, kurs juos labiausiai traukia. O kai pavargsta nuo viso to grožio, užsuka į pakeliui išsimėčiusias jaukias kavinukes. Nežiūrint to, kad įėjimas čia nėra pigus (apie 12 svarų t.y. apie 50 Lt vienam asmeniui), o atvykimas į šį sodą gana komplikuotas, žmonės ten plūste plūsta.
Kelionei į šį žymųjį sodą pasirinkau būtent ankstyvą rudenį, nes labiausiai už viską norėjau pamatyti banguojančių dekoratyvinių žolių jūras. Nenusivyliau 🙂 Čia jų buvo daugybė ir jos pasitiko iš karto, vos įžengus į šią milžinišką teritoriją.

Sodą puošia daugybė įvairiausių stilių, formų ir medžiagiškumo skulptūrų.

Milžiniškas šimtametis alpinariumas tikrai traukia akį savo įspūdingu dydžiu, augalų įvairove, čiurlenančiu upeliu.

Užkopus į alpinariumo viršūnę, viską galima apžvelgti dar kartelį, o tada akims apraminti ir pulsui sumažinti pasivaikščioti Bonsų taku ir pamedituoti.

Sugrįžti į realybę padeda daržas. Daržas ir vaismedžių sodas, čia privalo būti. Grožis turi derėti su praktiškumu ir nauda. Tipiškas britiškas daržas: griežtas, tvarkingas, išpuoselėtas, su daugybe daržovių ir prieskonių rūšių.

Sode kiekvienas vaismedis beveik meno kūrinys. Špalerinės obelys ir kriaušės, tobulai išlankstytomis šakomis, taip ir kvietė ragauti savo vaisių. Beje, čia stovėjo traktorius su sodo gėrybėmis, ir kiekvienas panorėjęs galėjo eiti ir degustuoti šiųmetinio derliaus.

Pasigrožėti vaizdu ir nuostabiu, rudeniu kvepiančiu, oru atkeliaujame į pavilioną, iš kurio galima dairytis į gėlynus apačioje arba į ramią, švelnią pievą, visai primenančią mūsiškę, lietuvišką.

Neįmanoma nesižavėti tipiškais angliškais gėlynais, vadinamais Mixed Borders (miksborderiais – tikrai nežinau kaip šį terminą išversti). Tai mišrūs gėlynai, iš vienmečių ir daugiamečių gėlių. Šiuo metu ten karaliavo jurginai, rudeniniai astrai ir, žinoma, dekoratyvinės žolės. Be jų tiesiog negalima 🙂

Tuo metu, kai buvau Vislyje, be čia jau matytų augalų, visu savo švelniu grožiu žydėjo ciklamenai, kuriuos mes dažniausiai įpratę regėti vazonėliuose. Jie tokie simpatiški ir, nors ir nedidukai, bet traukė prie savęs pasilenkti ir būtinai įamžinti.

O čia kartu su šiek tiek augesniais vėlyviais, ciklamenai džiaugiasi rudenine saule.

Kai ką pasilikau desertui ir tas, kai kas, bus kitą kartą, tęsinyje 🙂

Iš kelionių

KELIONĖ Į SODŲ IR PARKŲ ROJŲ (KEW GARDENS) I…

2013-09-27

Visi žinome, kad Didžioji Britanija yra sodų ir parkų rojus :). Vien tik paėmus į rankas Londono žemėlapį akys raibsta nuo įvairiausių sodų bei parkų pavadinimų. Jau seniai svajojau nuvykti ir savo akimis pamatyti garsiuosius Kju (Kew Gardens) ir Vislio (Wisley Garden) sodus. Pagaliau tai įvyko 🙂 !
Apsalusi nuo matyto grožio, skubu pasidalinti įspūdžiais ir vaizdais. Į vieną įrašą tikrai nesutilpsiu. Nuotraukų turiu labai daug, todėl pirmąją dalį skirsiu Kju sodams.

Pradėsiu nuo pradžios.
Pirma, ką su vyru aplankėme Londone, buvo – Kju sodai (Kew Gardens). Jie priklauso Didžiosios Britanijos Karališkajai Sodininkų Draugijai (RHS). Tai didžiulę (121 ha) teritoriją užimantis parkas, turintis 250 metų senumo istoriją ir esantis pietvakarinėje Londono dalyje ant Temzės upės kranto.
Kodėl sodai, o ne sodas ? Nes visas Kju kompleksas yra sudarytas iš atskirų, vienas į kitą nepanašių sodų, turinčių savo istoriją, savo veidą ir savo išskirtinumą.
Mūsų pažintis su Kju prasidėjo nuo šio sodo ikonos – Palm House (Palmių namo). Šis pritrenkiantis statinys buvo pastatytas 1844 – 1848 m. Tai vienas žymiausių visame pasaulyje karalienės Viktorijos laikų pastatas iš stiklo ir metalo. Tuomet tai buvo itin novatoriškas projektas. Jis buvo projektuojamas konstrukcinius elementus nusižiūrint iš laivų statytojų. Jei atidžiau pažvelgtume į jį, pamatytume apversto laivo siluetą. Ir visas šitas inžinerinis stebuklas buvo statomas dėl to, kad ten netrukdomai galėtų vešėti išdidžios palmių karūnos. Dėl savo prabangaus eksterjero ir ne ką prastesnio interjero ši puiki oranžerija yra tapusi Kju sodų simboliu.

1848 m., baigus oranžerijos statybas, priešais ją buvo suprojektuotas įmantrus parterio gėlynas aplinkai papuošti. Per daugelį metų šis gėlynas kito, nes jo struktūra buvo sudėtinga ir prižiūrėti jį taip pat buvo ne itin patogu. Kiekvienais metais čia sodinami skirtingi augalai, atspindintys tų metų aktualijas. O Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų metais, šie gėlynai pritaikyti daržovėms auginti. Šiemet parteris vėlgi apsodintas valgomomis daržovėmis, prisimenant šį faktą. Čia įkomponuotas daržas su kaliaropėmis, paprikomis ir pipirais, pomidorais ir vijoklinėmis pupelėmis, kukurūzais ir burokėliais. Labai simpatiškas savo spalvingumu ir struktūriškumu, nenusileidžiantis bet kokiam gėlynui.

Jeigu jums patiko šis daržas, prašom, gatavas planas su visais daržovių pavadinimais. Gal susigundysit ir savo sode tokį pasodinti 🙂

Keliaudami nuo oranžerijos į dešinįjį sodo kampą, aptikome Žolių ir Vandens sodus. Grass Garden (Žolių sodas) buvo sukurtas 1982 m., o apskritai Kju sode žolės pradėtos eksponuoti dar XIX a. pr. Nors aš dekoratyvinių žolių kompozicijas buvau nusiteikusi pamatyti tik Vislio sode, išvydusi jas čia, likau tikrai sužavėta. Sąlyginai nedideliame plote siūbavo miskantų, lendrūnų, įvairiausių smilgų salos. Labai gražu !

Žolių sode esanti skulptūra „A Sower“ (Sėjėjas), vaizduojanti sėklas barstantį vyrą, buvo pastatyta 1886 m.

Aquatic Garden (Vandens sodas) šiuo metų laiku nebuvo labai įspūdingas, nors keletas lelijų vis dar tebežydėjo. Šis sodas buvo įkurtas 1909 m. šiaurės rytiniame Kju sodų kampe.

Mūrine siena apsuptas Duke’s Garden (Kunigaikščio) sodas anksčiau priklausė Cambridge Cottage, kur gyveno princai ir kunigaikščiai. Kju sodai įsigijo šį žemės sklypą su kotedžu 1904 metais ir pavadino jį Duke’s Garden – Kunigakščio sodu. Tam kad išvengti maišaties dėl pavadinimo, nes ‘Cambridge Cottage Garden’ daug kam asociavosi su klasikiniu cottage garden – anglišku gėlynų stiliumi.
Čia išpuoselėtą vejos gabalėlį įrėmina egzotiškų augalų gėlynas, kuriame veši dekoratyviniai bananmedžiai, papartmedžiai, kanos, imbierai. Tai savotiškas vietinis bandymų poligonas bandant šių lepių augalėlių ištvermę.

Queen’s Garden (Karalienės sodas) – tai žavingas XVII a. stiliaus sodas prie Kew Palace. Kew rūmai yra patys mažiausi ir intymiausi iš visų karališkųjų rezidencijų
Šis sodelis oficialiai buvo atidarytas 1969 m. karalienės Elizabetos II. Karpytų gyvatvorių apsuptyje čiurlena nedidelis baseinėlis. Atkreipėme dėmesį į tai, kad tekantis į basenėlį vanduo yra dažytas juodai. Manyčiau, tai yra tam, kad suteiktų didesnio gylio įspūdį. Už gyvatvorių slėpėsi nedidelis prieskonių darželis. O pro properšą matoma berniuko su delfinu skulptūra yra viena seniausių, esančių Kju sode. Tai skulptūros, esančios Florencijoje, kopija.

Čia fotografavau per rūmų langą, todėl vaizdas toks padūmvęs. Norėjosi daugiau nuotraukų šiame mielame kampelyje, bet įkyriai pradėjo lyti lietus ir teko slėpti fotoaparatą į užantį 🙂

Mediterranean Garden (Viduržemio jūros sodas), įkurtas visai neseniai – 2007 m., yra Kju sodų centrinėje dalyje ir užima apie 2000 kvadrarinių metrų teritoriją. Toskanos alyvmedžių ir kedrinių pinijų giraitės, lydimos žalių kiparisų bokštų, bei levandų sąžalynų, gaubia šventyklą, pastatytą 1837 m. karalienės Viktorijos. Ji yra skirta Viljamo III garbei. Nors ir augantys toli nuo savo natūralių augimviečių, tačiau tipiški Viduržemio jūros regiono augalai, labai gerai perteikia tenykščių sodų nuotaiką.

XVIII a. vid. Anglijos sodo dizaine buvo labai populiarus šinuazri stilius, t. y. kinietiški motyvai. 1762 m. Kew buvo baigta statyti ši Pagoda, kuri mums matėsi iš toli ir lyg švyturys kvietė apžiūrėti ją iš arčiau. Nors ji tikrai palieka įspūdį, tačiau tuo metu Didžiojoje Britanijoje ji nesulaukė visuotinio populiarumo. Dešimties aukštų aštuoniakampis statinys yra 50 metrų aukščio ir tuo metu tai buvo didžiausias kinietiško stiliaus pastatas visoje Europoje. Sakoma, kad pagodos turi būti sudarytos iš nelyginio aukštų skaičiaus. Tačiau nežiūrint to mažo netikslumo, ji man labai patiko savo spalvingumu ir tikrai įspūdingu aukščiu.

Japanese Gateway arba Japoniškų vartų sodas mus pasitiko nutviekstas jau vakarinės saulės, kuri išlindo pirmą kartą per visą dieną. Kaip ir tikroje geografinėje kaimynystėje, šis sodas yra netoliese kinietiškos pagodos. Japonišką sodą vainikuoja mediniai vartai. Tai Japonijoje, Kijoto mieste, esančių vartų kopija. Ji buvo pastatyta 1910 m. Londone vykusios Japonijos ir Didžiosios Britanijos parodos metu. Na o 1911 m. vartai buvo išmontuoti ir perkelti į Kju.

Mes tikrai neapėjome visos tos milžiniškos augalų ir originalių pastatų karalystės, bet tai ką suspėjome pamatyti įstrigo į atmintį. Visos Kew grožybės kalba už save ir parodo, kad Kju sodai, tai vieta, kur per kelis šimtmečius buvo surinkta visa, kas novatoriška, įdomu ir įspūdinga. Darni visuma yra puoselėjama, prižiūrima ir pildoma naujais stebuklais.

Bus tęsinys 🙂

Iš kelionių

IŠ KELIONIŲ 2

2012-01-30

Tai vaizdai iš Keukenhofo parko Olandijoje (http://www.keukenhof.nl/en/). Tiesa, jie fotografuoti prieš kelerius metus (kovo pabaigoje). Bet, kai artėja pavasaris, aš ir vėl noriu sugrįžti ten, kur scylių upės ir jacintų bei tulpių krantai :).

Man nepatinka rausvos ir geltonos spalvos derinys, bet čia jis visai neblogai žiūrisi.

Šiame parke yra kur akis paganyti. Nuostabios alėjos ir fontanai neleidžia nuobodžiauti net anksti pavasarį, kai žiedų dar palyginus nedaug.

Bukų gyvatvorės gražios ir joms dar nežaliuojant. Jų praeitų metų lapai tikrai nebjauroja vaizdo.

Nors svogūninės gėlės dar tik pradeda skleistis, vaizdas vis tiek vertas dėmesio.

Iš kelionių

IŠ KELIONIŲ

2012-01-24

Būdama svetur, visada atsivežu vaizdų, kurie man suteikia idėjų savo „darželio“ patobulinimui, ar šiaip gražių augalų derinių, kurie traukia akį ir kelia nuotaiką. Ne viskas gali augti pas mus, nors sėkmingai veša šiltesnių kraštų namų aplinkoje.

Čia vaizdelis iš Liuksemburgo. Baltos tulpės labai gražu, bet kai, tarp jų įsimaišo nors viena ne balta, – tai tiesiog žavu :).

Taip pat Liuksemburge. Negalėjau atitraukti akių nuo pavasariškai papuoštų palangių. Nors tuomet buvo tik kovo pabaiga.

Ir vėl palangė, tik šįkart iš Briugės ir tai jau balandžio pabaiga.

Olandijoje pravažiuojant nufotografuota vieno namo aplinka. Akį tiesiog traukte traukė ryškus žydintis rododendras.

Kiemelis prie namų Olandijoje. Gaila, bet tokios dyžio gebenės pas mus tikriausiai neauga.

Pergolių labirintas. Turėtų labai gražiai atrodyti vasarą, nes buksmedžių gyvatvorių apsuptyje pasodintos rožės. Balandžio mėnesį lyg ir trūksta spalvų, bet vis tiek labai gražu.

Dar man labai patiko špaleriais formuoti medžiai. Pas mus tai dar gana retas vaizdas. Norėtųsi išbandyti :).