Anemone japonica

MANO ŽIEMOS SODO AUGALŲ TOP 5

Bestebėdama ir befotografuodama savo sodą, atsirinkau penkis augalus, kurie mano akimis žiūrint visą žiemą, iki pavasario išlieka dekoratyvūs. Jie būna gražūs apsnigti, apšarmoję, aplieti atlydžių ledu, na ir šiaip be jokių žiemos dekoracijų. Žinoma, aš galėčiau pasiūlyti ir dešimtuką tokių pretendentų, bet su tam tikromis išlygomis, nes kiti po stipresnės pūgos ar vėjo tiesiog nebeatsitiesia, taigi išlieka tik dalinai dekoratyvūs. Bet mano išbandyti, patikrinti ir pasiteisinę yra šie penki. 

 

Anksčiau, kai mano sode augalų asortimentas buvo gerokai skurdesnis, kol nebuvau susipažinusi su dekoratyvinėmis žolėmis, architektūriškomis daugiametėmis gėlėmis, žiema man būdavo liūdna, nes neturėjau kur akių paganyti žiūrėdama į nykų baltą plotą  pro langą. 
Be to rudenį  aš būtinai (taip buvau išmokyta mamos ir močiutės) viską tvarkingai ir kruopščiai nukarpydavau, sugrėbdavau, žodžiu, “išpucindavau” sodą ir žiemą spoksodavau į neįdomią plokštumą. Dekoratyviniai medeliai ir krūmai taip pat dar buvo mažutėliai ir nedžiugino savo formomis. Vien žo – liūdesys iki pavasario. Vaizdas buvo maždaug toks 🙂

 Po truputėlį augalų asortimentas ir jų skaičius didėjo (gal net per sparčiai), mano žinios ir akiratis plėtėsi, radosi naujų augalų pardavėjų. Taip aš sau atradau naujų dekoratyvinių žolių, daugiamečių gėlių, krūmų ir medžių.


 Dabar aš jau protingesnė  🙂 ir nemažai daugiamečių palieku rudenį nenukirpus, leidžiu joms sudžiūti, pasipuošti sėklų dėžutėmis, o žiema – talentinga dizainerė, jas labai išradingai moka aprengti. Tiesa, vienos, nepakėlusios didesnių ar mažesnių gamtos eksperimentų palūžta, tiesiogine to žodžio prasme, na o kitos išdidžiai tęsia modelio karjerą iki pačio pavasario. Juk ne visi modeliai tampa TOP modeliais 🙂  

 
 
Mano žiemos sodo TOP 5 yra mišrus t.y. jį sudaro dekoratyvinė žolė, daugiametės gėlės, krūmas ir medis. Be to, tai mano mažo  (penkių arų) sodo paskutinių penkių metų stebėjimo rezultatas. Gali būti, kad po dar penkių metų aš turėsiu kitus žiemos favoritus, tačiau šiai dienai šie penki augalai mano sode tikrai visą pilkai baltą periodą būna pastebimi ir matomi bei leidžia savimi grožėtis iki pat labai labai laukiamo pavasario.
Taigi
1. Pirmąją vietą be sekundės abejonės aš skiriu Smailiažiedžiam lendrūnui Calamagrostis x acutiflora KARL FOERSTER. Kokios oro sąlygos bebūtų žiemą, jis išlieka puikios formos.

 

2. Antrąją vietą skiriu Šluotelinei hortenzijai Hydrangea paniculata ‘Pinky Winky’. Jos suždiūvę žiedai toookie fotogeniški ! Be to jie laikosi iki pat pavasario, kartais tenka juos net sekatoriumi nukirpti.
 

 

3. Trečiąją vietą skina Žemaūgė kininė astilbė Astilbe chinensis var. pumila . Jos bronzinės spalvos žiedynai visą žiemą tiesūs lyg žvakės. Apsnigti ar apšerkšniję jie atrodo vienodai puikiai.
 

 

4. Ketvirtąją vietą čiumpa Japoninė plukė Anemone japonica . Šios skulptūriški, statūs ir aukšti žiedynai subrandina sėklų dėžutes – mielus burbuliukus, kurie per žiemą išbėga minkštais pūkeliais. Man plukės labai labai gražūs ir elegantiški augalai.

5. Penktoji vieta atitenka Skroblui Carpinus betulus – už jo savybę per žiemą išlaikyti lapus ant šakelių. Visiems rekomenduočiau pasisodinti nuostabias skroblų gyvatvores.

 

Paskutinė nuotrauka visai nežiemiška, tad prašau nekreipti dėmesio į raktažolę :), bet šalia jos pamatykite žalius skroblo lapelius šalia senųjų rudų. Vat už tai man taip patinka skroblai.  

 

Kiekvienas iš jūsų tikriausia turite savo mylimų “žieminių” augalų penketuką. Būtų malonu, jeigu pasidalintumėte 😉
 
Mano sodyba

GRAŽIAUSIA 2014 METŲ ŽIEMOS DIENA

 Norėjau jūsų paklausti:
– Ar jaučiate artėjantį pavasarį ?
Man atrodo, kad jis visai ranka pasiekiamas. Nors teko girdėti prognozes, kad jis ateis tik gegužės mėnesį.
Ne – ti – kiu !
Iš paukščių balsų, kurie sulig kiekviena diena vis garsesni, leidžiu sau prognuozuoti, kad žiema jau renkasi savo žaislus t. y. sniegą bei šaltį ir ketina iškeliauti.  Žinau, ji gali pažerti ir siurprizų, bet … Gero kelio jai 🙂 !
Kol pavasaris budinasi kažkur savo guolyje, kol neužklupo pavasarinė sumaištis ir darbai, prisimenu gražiausią šios žiemos dieną, praleistą sodyboje. Tuo pačiu, atiduodu savo duoklę žiemai, nes šiais metais gražių jos vaizdų “pagavau” labai nedaug.
Šie – vieninteliai. Buvo labai saulėta ir šalta (-20 laipsnių šalčio), bet visiškai nevėjuota diena. Tobula žiemos diena !
 
 
 
 
Čia taip pasidarbavo sniegenos, lesdamos putinų uogytes.
 
 Nuostabus ažūras ant sausų augalų.
  
 
 
 
 
 Ant upės pražydo šimtai ne, ne vandens, o ledo lelijų !
 
 
 
 
 
  
 
 

Labai noriu pasakyti žiemai –  Ate ! Buvo malonu. Iki kitų metų 🙂

špinatai

PAVASARIS, ŠPINATAI IR VĖL ŽIEMA

Kaip ir reikėjo tikėtis, pavasarinė žiema turėjo kada nors baigtis. O gaila 🙁
Aš tikrai nebūčiau užpykusi, jeigu tas keistas nei ruduo nei pavasaris būtų tęsesis iki šiol. Temperatūra pliusinė, žolė žaliuoja. Gėris ! Bet žiema vėl čia ir tenka taikytis su jos buvimu. Tuoj teks griebti sniego kastuvą ir keliauti į kiemą padirbėti iš peties.
 

 
Bet vos prieš keletą dienų buvo taip:
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Gamta tokia įnoringa ir permaininga. Ne veltui ji moteriškos giminės 🙂 Šiandien baltai pasipuošusi, o dar visai neseniai jos mylima spalva buvo rudai pilka su smaragdo žaluma. Ir ką tu jai ?
 
Praeitos savaitės ketvirtadienį pasivaikščiojau savo sode ir aptikau, kad mano rugsėjo mėnesį pasėti ir jau keletą kartų nupjauti špinatai vėl gražiausiai žaliuoja. Jiems kompaniją palaikė petražolės. Teko imti peilį į rankas ir eiti į daržą rinkti žieminio špinatų derliaus 🙂 Jie buvo puikiausios kokybės, žali ir traškūs.
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Ir salotos iš jų išėjo kuo skaniausios. Todėl man šiek tiek liūdna šiandien už lango matyti sniegą ir susitaikyti su tuo, kad savais špinatais vėl galėsiu džiaugtis dar ne tuoj. 
 
 
 
Žiema

ŽIEMOS SPALVA – RAUDONA

Žiemą visada pasigendu spalvų savo sode. Monochromiškas vaizdas už lango atsibosta. Na gal ne visai monochromiškas. Meluoju 🙂 Visada žali spygliuočiai, bronziniai sudžiūvusių hortenzijų žiedai, smėlio gelsvumo siūruojančios žolės pagyvina žieminę spalvų paletę. Bet norisi kažko ryškenio 🙂
Prieš Kalėdas namai pasipuošia raudonais akcentais. Eglutė puikuojasi raudonais bumbulais, stalas, dažniausiai, gaubiasi raudona staltiese, dovanos flirtuoja raudonais kaspinais. Ir sode norisi tos gražios, nuotaiką keliančios, skaisčiai raudonos spalvos.
 Man labiausiai patinka raugerškio (Berberis thunbergii) uogyčių raudonis. O aptrauktos šerkšnu, jos būna tobulos. Ant šakų puikiausiai laikosi per visą žiemą. Vienais metais jų būna daugiau, kitais mažiau. Žinoma, kuo jų daugiau, tuo gražiau. Keista, bet mano sode paukščiai jų nelesa. Gal todėl, kad randa visada pilną lesyklą ?

 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
 
Kol sniegas visiškai neužkloja damerio kaulenio (Cotoneaster dammeri), jo raudonos uogos atrodo labai gundančiai. Nors imk ir skink. Jis driekiasi pažeme ir žiemą dažniausia praleidžia šiltai apsiklojęs, todėl gražiosios uogos matosi tik per atlydžius ir dabar, kai to sniego visai nėra.

Raukšlėtalapis erškėtis (Rosa rugosa) savo ryškokais vaisiais taip pat paįvairina žieminį koloritą. Jų sunkiai nusakoma raudonai oranžinė spalva matosi iš toli. Labai gražiai vaisiai atrodo pasnigus. Tada jie būna pasipuošę puriomis kepurėmis.

 
Žiema

SU ŽIEMINE KEPURE

Žiema palengva įsibėgėja. Sniego sode vis daugiau. Ir tai džiugina. Kai yra sniego, tai ir šaltis daugeliui augalų nebaisus. Rožes papildomai bandau užpilti storesniu sniego sluoksniu.  O visžaliai (ir ne tik) augaliukai su žieminėmis kepurėmis atrodo labai dailiai.

 

Dailios kepurės gula ant tvoros, stogo, lysvių.
 

 

Garden Stories © 2020