Skubu sudėti paskutiniųjų poros savaičių senumo savo gėlynų nuotraukas, nes bijūnai, irisai, rodžersijos, aguonos, diktonai, snapučiai jau nužydėjo, pereinama prie kito žydėjimo etapo. Tai ankstyvosios vasaros žiedai, kurie būna visada labai laukiami. Nors nėra nelaukiamų žiedų :). Visada labai gera (ypač ryte su kavos puodeliu rankose) vaikščioti po savo gėlynėlį (tai savotiška meditacija) ir stebėti augalus, džiaugtis, kad kai kurie jų jau pasiekė savo maksimalų dydį ir yra visame savo grožyje. Kitų augimą labai norisi paspartinti :). Vakarinės saulės spinduliuose gėlės įgauna kažkokio skulptūriškumo, išryškėja jų forma. Sėdėdama terasoje labai gerai pamatau visus savo gėlynėlių pliusus ir minusus. Tai verčia svajoti, kurti naujus derinius. Kartais nuotraukose nematau to, kas man labai patiko natūroje. Todėl net nugarą įskausta bepleškinant vis naujus kadrus :). Būna, kad taip ir neįstengiu nufotografuoti to, ką matau. Reikėtų pamastyti apie fotografavimo pamokas. Nors geriausi kadrai man išeina nesistengiant :).

Augalų spalva, forma, metami šešėliai vis keičiasi su saulės apšvietimu. Stebėti visa tai teikia labai didelį malonumą. Užmiršti vargą, kurį įdedi sodindamas, ravėdamas, kaupdamas, karpydamas, tręšdamas. Tiesiog būna gera.