Daržovių auginimas ir priežiūra – mano rūpestis, na o tai, kaip dabar daržas atrodo – vyro nuopelnas 🙂 2011 m. rudenį lankiau sodo projektavimo kursus, kur nusibraižiau savo būsimo daržo planą. Žiemą pradėjau pratinti vyrą prie minties, kad reikėtų sukalti paukštintas lysves. Netgi supratome, kad turime tam medžiagos (valio! nereikės pirkti), kuri nenaudojama gulėjo rūsyje ir laukė savo valandos 🙂 Kai meistrai mums montavo lauko terasą, atliko gražūs lentų galai, kuriuos vyras ir panaudojo daržo „dėžių“ gamybai.  Taigi 2012 m. ankstyvą pavasarį dėžės sėkmingai buvo sustatytos į vietas ir pripiltos gražios riebios kompostinės žemės. Į patį dėžių dugną sumečiau žiemą nugenėtas ir susmulkintas obelų šakas. Kad dėžės geriau žiūrėtųsi, už jų pasodinau kukmedžių gyvatvorę. Ji uždengė pilką betoninį tvoros pagrindą. O daržo zoną nuo savo gėlynų atskyriau skroblų gyvatvore. Pirmametis vaizdas galbūt nebuvo toks jau žavus, bet aš turėjau savo viziją ir žinojau, kaip viskas atrodys ateityje. 

 

Mano mama davė gerą patarimą – norint kuo anksčiau skinti salotas lauke, tereikia tiesiog anksčiau pasisėti jų į dėžutes ir išpikuoti į daržą, jau praėjus šalnoms. Taigi gegužės mėnesį salotų bei špinatų daigai, bei paauginti agurkai iškeliavo į naująsias dėžes. Tiesa laistyti reikėjo daugiau, nes dėžės nežemos, todėl drėgmė išgaruodavo greičiau. Bet ko dėl grožio nepadarysi 🙂

Pirmametis derlius buvo visai neblogas, ravėjimo buvo minimaliai. Antraisiais metais tarplysvius užmulčiavau gana storu sluoksniu medžio žievės mulčo. Taip išsilaikydavo drėgmė, neaugo žolės, buvo malonu vaikščioti, net po lietaus :). O šalia paaukštintų lysvių gražiai žaliavo žirneliai ir krapai.

 

 

Buvau skaičiusi, kad pomidorai mėgsta bazilikų draugiją, tad jiems į kompaniją pasodinau bazilikų daigų. Ir vieni ir kiti buvo patenkinti. Svarbiausia auginant lauke pomidorus, pasirinkti veislę, kuri būtų atspari lietui ir nepradėtų sirgti maru. Man labiausiai pasiteisino ‘Milla’. Jie atsparūs ligoms, gausiai derantys, o patys labai skanūs. Na ir svarbu gerai pomidorus genėti, išskabyti iš pažastėlių ūglius, kad jie nesišakotų, o megztų kuo daugiau vaisių. Žemiau pirmosios pomidorų kekės lapų neturi likti. Pomidorų šaknis aš mulčiavau nupjauta ir apdžiovinta žole, taip ilgiau išlieka drėgmė. Pomidorus reikia laistyti rečiau, bet gausiai. Toks mano pomidoriukų auginimo metodas.

 

 

 

Agurkai mano darže auga taip pat neblogai. Jų daigus užsiauginu ant palangės. Svarbu, kad jie neperaugtų, nes tada sunkiau adaptuojasi išnešti į lauką. Aš juos palaipsniui grūdinu, kol galutinai persodinu lauke, lysvėje gegužės mėnesį. Man svarbiausias darbas su agurkais – pažaboti jų norą augti į visas puses. Vietos aš turiu mažai, tad geniu juos itin stipriai. Palieku maksimum tris ūglius ir juos parišu. Visa kita tenka negailestingai nukirpti, nes jie sėkmingai užimtų visą mano turimo daržo plotą. Agurkų šaknis taip pat mulčiuoju žole, kaip ir pomidorų, šiems drėgmė būtina pastovi, nes kitaip greitai pradeda džiūti lapai.

 

 

Kiekvienais metais keičiu daržovių sodinimo vietą ir žinoma papildau šviežiu kompostu dėžes, kad viskas gerai augtų. Reziume: net ir turint labai mažai vietos ir neturint šiltnamio, galima savo stalą pradžiuginti žalumynais. Štai tokia mano daržo auginimo patirtis 🙂