kovo 2012 - Garden Stories

GĖLIAPUODŽIAI

2012-03-30

Šiandien paskutinė žydinčio penktadienio tema, kurią paskelbė Katarina iš http://rosorochris.blogspot.com/ – Gėliapuodžiai. Man šis žodis šiek tiek juokingai skambantis, bet neradau kito atitikmens, kaip išversti angliškąjį ‘In my pots’ . Jei versti paraidžiui, būtų ilgas pavadinimas :).
Katarina žadėjo tęsti žydinčius penktadienius nuo rugsėjo mėnesio. Lauksim, nes buvo smagu !
Na, bet šiandien apie tai, kas žydi mano gėlia-puo-džiuo-se 🙂 nuo gegužės iki lapkričio.

Aš visada žavėjausi kitose šalyse matytomis pavasarinėmis kompozicijomis. Deja savo terasą pradedu puošti gėlėmis geriausiu atveju balandžio mėnesio pabaigoje, o dažniausiai sezoną pradedu gegužę, kai daugiau mažiau aišku, kad šiluma jau niekur nepabėgs. Tačiau visos gėlės sužydi palyginus vėlai – birželį, liepą. Todėl ir nuotraukos – praeitų metų vasaros.
Dėl nereiklumo ir atsparumo sausrai, ir dar dėl to, jog jos pas mane gerai auga, aš renkuosi pelargonijas. Žiemą jos leidžia rūsyje, o vasarą iki rudeninių šalnų – terasoje.

Vazonus prie palangių taip pat apsodinu svyrančiomis pelargonijomis. Labai praktiška gėlė :).

Terasoje turiu seną mažą stalelį, kurį apstatau gėlėmis. Nežinau kuo, bet jis man patinka.

Čia ta pati gėlių kompozicija, tik vienoje nuotraukoje vos pasodinta, o kitoje – jau vasaros pabaigoje.

Ši sunki ir didelė ketaus „vaza“ keičia savo išvaizdą kelis kartus per sezoną. Vienoje nuotraukoje ji dar su pavasarinėmis našlaitėmis, kurios vėliau buvo pakeistos svyrančiomis lobelijomis. Pastarosios žydėjo iki lapkričio.

Terasoje praeitą sezoną auginau kobėją. Labai gražus augalas, tik mūsų sąlygomis vėlai pražįsta – tik rugpjūtį. Kai ruduo buvo ilgas ir šiltas, paskutinis žiedas žydėjo dar ir lapkritį.

Svogūniniai augalai

DŽIAUGSMAS AKIMS

2012-03-28

Šiandien termometras rodo plius 13 šilumos. Vėjas pagaliau pučia ne iš šiaurės vakarų, o pietryčių. Tokios dienos laukiau ilgokai. Norisi būti sode, tupinėti aplink besikalančius augalus, stebėti, kaip į krokų žiedus nardo bitės.

Keista, bet kievienais metais pirmieji pražįstantys krokai būna vis kiti. Tie, kurie žydėjo pernai pirmieji, šįmet dar vos lenda iš žemės.

Šiuo metu labiausiai akį traukia krokai – crocus tommasinianus roseus. Jie labai netradicinės krokams spalvos – rožiniai. Vos prasiskleidus (o pirmieji žiedai pasirodė kovo 22 d.) jų spalva buvo intensyviau rožinė, dabar šiek tiek pabluko. Žiedai prieš saulę išsiskleidė lyg ramunėlės.

Prieš kelias dienas pražydo geltonieji crocus fuscotinctus. Man labai graži dryžuota išorinė jų žiedlapių pusė. Jie žydi dar nedrąsiai, neparodydami viso savo grožio.

Atsargiai lenda iš žemės ir žiedelius rodo crocus ‘ Fire Fly’.

Puikiosios snieguolės. Neįmanoma į jas atsižiūrėti.

Vienas hiacintas, tikras spartuolis ar drąsuolis :)), jau su gerokai pakeltu žiedu, nors kiti jo broliai dar lindi žemėje, nes visai neaišku kiek šilumos bus rytoj.

zydintis penktadienis

FOTOGENIŠKUMAS

2012-03-23

Šio žydinčio penktadienio Katarinos iš http://rosorochris.blogspot.com/ tema – Fotogeniškumas. Katarina parenka tikrai puikias temas, kurias gali kiekvienas interpretuoti savaip. Ačiū Jai.

Vieni augalai labai lengvai fotografuojasi, atskleidžia savo grožį ir yra fotogeniški, kiti – sunkiai. Bandai visais rakursais jį „imti“, o jis niekaip nepasiduoda. Žinoma, tai priklauso pirmiausiai nuo fotografo :). Aš tikrai nepretenduoju į profesionalus :).

Man vieni fotogeniškiausių augalų yra mano mylimos tulpės. Jas galėčiau fotografuoti ir fotografuoti. Jos gražios visose savo gyvavimo stadijose: ir besiskleidžiančios, ir išsikleidusios, netgi bevystančios jos vis tiek nuostabios. Ypač gražios pilnavidurės tulpės.

Taigi tulpės:

Tulipa double late

„Estella Rijnveld“

„Maureen Double“

„Black Hero“

„Diamond“

Dar man labai patinka fotografuoti rožes. Bet jos tikrai įnoringos. Man sunku „pagauti“ tikrąjį jų grožį. Tai spalva ne ta, tai forma. Bet aš bandau …

„Rhapsody in Blue“

„Gentle Hermione“

„Duchesse de Montebello“

zydintis penktadienis

PAVASARIO ŽENKLAI

2012-03-16

Katarinos iš http://rosorochris.blogspot.com/ šio žydinčio penktadienio tema – Pavasario ženklai.

Šiemet pavasaris į mano sodą ateina taip lėtai (o gal man taip atrodo)…, nes aš jo labai laukiu. Ledas ir sniegas nuo vejos ir augalų traukiasi labai nenoriai. Kartais atrodo, jog eitum ir tą ledą rankom nukeltum, bet jis tvirtai įsikabinęs į augalus ir jų nepaleidžia. Norėdama padėti buksmedžiui, nulaužiau didelę šaką :(. Tad stengiuosi ramiai žiūrėti, kaip su kiekviena diena, centimetras po centimetro sodas vaduojasi iš žiemos likučių ir rodo pirmuosius pavasario ženklus.

Didžiausias mano džiaugsmas šią savaitę buvo išvysti pirmuosius žiedus – tai snieguolės (galanthus) !

Tobulas grožis !

Ištvermingieji krokai prasimušę pro suledėjusį sniegą. Man sunku suvokti, kaip tokie, atrodo, gležni lapeliai, sugeba rungtis su tokia kieta materija.

Rododendrai bando prasibrauti į dienos šviesą (nors ši jiems dabar labai pavojinga).

Sniegas, nors ir labai pamažu, bet vis dėl to traukiasi.

Pulsatilla

ŠILAGĖLĖS

2012-03-13

Sunku gyventi, net ir laikinai, be kompiuterio :).

Taigi, bežiūrėdama pro langą, ir matydama, sunkiai iš ledo ir sniego besivaduojančius augalus, vis dar vartau praeito pavasario vaizdus. Šilagėlės – tai tie augalai, kurie užkliuvo man šiandieną. Gražus, mielas, jaukus ir minkštas augaliukas. Labai nereiklus ir gana ilgai džiuginantis savo metamorfozėmis (nuo balandžio iki birželio).

Pulsatilla (šilagėlė) – priklauso vėdryninių (Ranunculaceae) šeimai. Šie daugiamečiai augalai krauna žiedinius pumpurus rudenį, todėl jie padengti tankiais pūkeliais. Taip augalas apsisaugo nuo šalčio. Pavasarį, kai tik atšyla, pūkuoti tvirti stiebai pradeda gana greitai augti ir aukštyn kelti pumpurus. Išauga 20-40 cm aukščio. Tuo pačiu metu auga ir labai gražūs pūkuoti ir minkšti ažūriniai lapai. Šilagėlės – nereiklūs augalai: gerai auga ir molingame, ir smėlingame dirvožemyje (mano sode žemė smėlinga). Galima jas sodinti saulėtose vietose ar nedideliame pavėsyje. Pas mane saulės jos gauna tikrai daug. Vienoje vietoje gali augti 10 ir daugiau metų. Kuo ilgiau auga, tuo tankesnis ir didesnis keras, daugiau žiedų ir grožio. Kaip ir dauguma kitų augalų, nemėgsta, kad juos kas nors stelbtų. Šilagėlės nemėgsta persodinimo (patikrinta). Žiedų spalva gali būti violetinė, balta, rudai raudona. Gražiai atrodo gėlynuose su pavasarinėmis gėlėmis – tulpėmis, narcizais. Man šilagėlės labai gražu su tulipa tarda, kurių geltoną spalvą atkartoja šilagėlių viduriukai.

Kai šilagėlės peržydi, numeta savo žiedlapius, ir pradeda formuoti sėklas, susidaro kažkas panašaus į pienės pūką, tik labiau patvaraus (ir norėdamas jo nenupūsi :)).

Man buvo gaila juos nupjauti, nes labai gražiai tiko su šalia žydinčiu diktonu (Dictamnus albus).

Nupjovus, aš tuos žiedynus sėklynus 🙂 sudžiovinau ir pakabinau žemyn „galva“. Laikosi iki šiol.

zydintis penktadienis

KIETA IR MINKŠTA

2012-03-02

Katarina (http://rosorochris.blogspot.com/) paskelbė žydinčio penktadienio temą – Kieta ir minkšta – (Blooming Friday – Soft and hard).

Savo sodo vaizdų albume turiu nemažai šią temą atitinkančių nuotraukų. Man visada labai patiko augalų ir akmenų deriniai. Gražu, kai kietas akmuo savo paprastumu ir šaltumu papildo augalo minkštumą ir trapumą.

Lobelijos žiedai tokie mėlyni pilkšvai rausvų akmenų fone.

Šliaužiančioji šilingė pažėrė savo auksinius žiedelius ant akmens.