Kaip ir reikėjo tikėtis, pavasarinė žiema turėjo kada nors baigtis. O gaila 🙁

Aš tikrai nebūčiau užpykusi, jeigu tas keistas nei ruduo nei pavasaris būtų tęsesis iki šiol. Temperatūra pliusinė, žolė žaliuoja. Gėris ! Bet žiema vėl čia ir tenka taikytis su jos buvimu. Tuoj teks griebti sniego kastuvą ir keliauti į kiemą padirbėti iš peties.

 

 

Bet vos prieš keletą dienų buvo taip:

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Gamta tokia įnoringa ir permaininga. Ne veltui ji moteriškos giminės 🙂 Šiandien baltai pasipuošusi, o dar visai neseniai jos mylima spalva buvo rudai pilka su smaragdo žaluma. Ir ką tu jai ?

 

Praeitos savaitės ketvirtadienį pasivaikščiojau savo sode ir aptikau, kad mano rugsėjo mėnesį pasėti ir jau keletą kartų nupjauti špinatai vėl gražiausiai žaliuoja. Jiems kompaniją palaikė petražolės. Teko imti peilį į rankas ir eiti į daržą rinkti žieminio špinatų derliaus 🙂 Jie buvo puikiausios kokybės, žali ir traškūs.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Ir salotos iš jų išėjo kuo skaniausios. Todėl man šiek tiek liūdna šiandien už lango matyti sniegą ir susitaikyti su tuo, kad savais špinatais vėl galėsiu džiaugtis dar ne tuoj.