Fritillaria Archives - Garden Stories

PERSINĖ MARGUTĖ

2013-01-30

Jau esu rašiusi apie savo sode auginamas margutes (http://manogardenstories.blogspot.com/2012/02/margutes.html). O apie vieną jų – Fritillaria persica žadėjau parašyti. Pildau savo pažadą. Gal kiek užtrukau, bet geriau vėliau negu niekada :).

Sodinau pastarąją 2011 m. rudenį ir labai laukiau jos žydėjimo praeitą pavasarį. Matytos nuotraukos internete man darė didelį įspūdį. Tad nuo tada, kai tik pamačiau ją belendančią iš žemės, kiekvieną dieną stebėjau augimo, žiedų krovimo ir skleidimosi procesą :). Iš žemės ji pradėjo lįsti, kai orai gerokai sušilo. Taip elgiasi visos margutės, jos atsargesnės nei tulpės ar narcizai. Praeitais metais šiluma gana greitai išjudino visus augalus, tad ir persinės margutės iškišo savo viršugalvį jau balandžio antrą savaitę. Kai pamačiau, jog lenda du stiebeliai labai apsidžiaugiau, nes sodinau tik vieną svogūną (tiesa jis buvo nemažas, mano kumščio dydžio). O kadangi tas svogūnėlis buvo toks visai nepigus, todėl du viename pradžiugino :).

Kaip jau minėjau ankstesniame savo pasakojime apie margutes, jos mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Tad ne išimtis ir persinė. Ją sodinau žemėje, pakankamai patręštoje kompostu ir, žinoma, žiemai stipriai pamulčiavau taip pat kompostine žeme. Žodžiu, stengiausi kaip įmanydama. Sodinimo gylis – tradicinė svogūninių augalų sodinimo taisyklė – trijų svogūnų aukštis. Apytiksliai – 15 cm.

Augo margutė ne dienomis, o valandomis :). Per beveik penkias dienas ji ūgtelėjo štai taip ir jau matėsi žiedų užuomazgos. Supratau, jog žiedai bus tikrai du.

Balandžio temperatūra tikrai lepino visus augalus. Mane net baimė ėmė, o kas bus jeigu užeis stiprios šalnos. Bet kam sukti galvą, kas bus jeigu bus :). Žiedpumpuriai pasirodė. O kada jie pajuoduos ?

Vienas žiedynstiebis buvo stipresnis, o kitas silpnesnis. Na to ir reikėjo tikėtis. Pagal augalo aprašymą aukštis turi būti apie 80 cm, toks stipresniojo stiebo aukštis ir buvo. Grožis skleidėsi pamažu. Tai buvo pirmosios gegužės dienos. Daugiažiedės margutės(Fritillaria imperialis) tuo metu jau žydėjo visu savo grožiu. Taigi persinė savo žydėjimu šiek tiek vėlyvesnė.

Rašoma, kad persinės margutės žiedai būna tamsiai rudi, melsvo atspalvio, nedideli, susitelkę po 20-30 į vieną ilgą žiedyną. Manoji tikrai turėjo virš 20 tamsių mielų žiedelių. Tik jie buvo gana toli vienas nuo kito. Mano matytose nuotraukose jie buvo arčiau vienas kito. Bet nežiūrint to, ji man labai patiko. Nors kaip ir visi tamsialapiai ir tamsiažiedžiai augalai iš tolo ji nelabai matosi, jai reikia kažkokio fono.

Bet iš arti man ji buvo tobula.

Žydėjo persinė margutė iki gegužės pabaigos. Kai žiedai tapo nebedekoratyvūs, aš juos nukirpau, o birželio mėnesio pabaigoje iškasiau svogūnėlius (kai pagelto lapai). Tai buvo du dideli svogūnai. Juos apdžiovinau lauke, o vėliau, visą vasarą, laikiau rūsyje. Rudenį vėl pasodinau. Na ir laukiu vėl šiemet žiedų, tikiuosi, dar gausesnių.

Va tokia visa istorija apie vieną gėlės svogūnėlį :).

Fritillaria

MARGUTĖS

2012-02-23

Antra mano aistra po augalų – tai porcelianas. Labai patinka gražūs porcelianiniai daikčiukai, o ypač tokie, kuriuose pavaizduoti augalai :). Vienas iš jų nuotraukoje – kaip tik susijęs su šiandienine mano tema – Fritillaria – margutėmis .

Mano sode jau kelerius metus auga Fritillaria imperialis – daugiažiedės margutės – oranžinės ir geltonos spalvos. Tai stambios margutės, užaugančios nuo 80 iki 120 cm. Nuostabiai atrodo ant aukšto koto styranti lapų karūna (vokiškai šis augalas vadinamas Kaiserkrone – imperatoriaus karūna) ir žemyn svyrantys didžiuliai varpelio formos žiedai.

Tarp kitų pavasarinių gėlių jos tikros aristokratės – aukštos, elegantiškos, išdidžios.

Kartu su oranžinėmis margutėmis žydi ir geltonosios, taip pat labai gražios ir ryškios. Jos gal kiek rečiau matomos gėlynuose nei oranžinės. Tik dar neįminiau jų žydėjimo paslapties. Pas mane jos žydi ne kiekvienais metais. Kiek teko ieškoti informacijos apie šias gėles, tai rašoma, jog kasmet šių augalų iškasti nereikėtų, nes pirmais metais žydės silpniau. Bet kas 2-3 metus tai reikėtų daryti, nes motininis svogūnas priaugina „vaikų“ ir dėl to vėlgi kenčia žydėjimas.
(Šios nuotraukos autorė mano draugė Anna – http://www.original.lt/)

Smulkesnės daugiažiedžių margučių sesės – Fritillaria meleagris – paprastosios margutės. Baltai žydinčios ‘Alba’ neaukštos apie 30 cm, bet tikrai nenusileidžiančios savo grožiu. Jų žiedai saulėje atrodo lyg būtų iš ploniausio porceliano. Jeigu daugiažiedes aš iškasu kas 2 – 3 metus, tai pastarosios puikiausiai auga ir žydi nejudinamos jau ketverius metus. Labai gerai pasidaugina ir su kiekvienais metais jų plotelis vis gražėja.

Margučių svogūnai turi specifinį kvapą. Jį galima pajausti, net tada, kai kaupi žemę aplink augalą. Teko girdėti, kad šio kvapo nemėgsta kurmiai. Nežinau, ar tai šimtaprocentinė teisybė, bet kurmių pas mane nėra (tfu tfu tfu :)).

Dar viena savybė, kuri mane labai nustebino – tai margučių ištvermingumas. Prieš kelis metus, kai visos margutės jau gražiausiai žydėjo, užėjo gana stiprios naktinės šalnos. Aukštos gėlės ryte tiesiog gulėdavo visu savo ūgiu ant žemės, net graudu buvo žiūrėti. Bet vos tik pašildydavo saulė, iki pietų, jos vėl išsitiedavo ir lyg nieko nebuvę išdidžiai dairydavosi aplinkui.

Dauguma margučių mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Žiemai margutes, kaip ir kitas svogūnines mulčiuoju. Kai augalai peržydi, nukirpus žiedyną, reikia leisti lapams nugelsti ir tada juos iškasti (jei reikia). Sodinama iš karto iškasus ir atidalinus smulkius svogūnėlius arba rugpjūčio mėnesio pabaigoje. Net ir vėsiame rūsyje laikomi svogūnai vis tiek išleidžia šaknis, kurios būna labai trapios, todėl sodinama atsargiai.

Šių metų pavasarį labai lauksiu Fritillaria persica žiedų. Jos nuotraukas teko matyti internete. Labai gražu, todėl rudenį, vos tik pamačiau svogūnėlius, iš karto pirkau :). Kad tik tas pavasaris greičiau ateitų !