Jau esu rašiusi apie savo sode auginamas margutes (http://manogardenstories.blogspot.com/2012/02/margutes.html). O apie vieną jų – Fritillaria persica žadėjau parašyti. Pildau savo pažadą. Gal kiek užtrukau, bet geriau vėliau negu niekada :).

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sodinau pastarąją 2011 m. rudenį ir labai laukiau jos žydėjimo praeitą pavasarį. Matytos nuotraukos internete man darė didelį įspūdį. Tad nuo tada, kai tik pamačiau ją belendančią iš žemės, kiekvieną dieną stebėjau augimo, žiedų krovimo ir skleidimosi procesą :). Iš žemės ji pradėjo lįsti, kai orai gerokai sušilo. Taip elgiasi visos margutės, jos atsargesnės nei tulpės ar narcizai. Praeitais metais šiluma gana greitai išjudino visus augalus, tad ir persinės margutės iškišo savo viršugalvį jau balandžio antrą savaitę. Kai pamačiau, jog lenda du stiebeliai labai apsidžiaugiau, nes sodinau tik vieną svogūną (tiesa jis buvo nemažas,  mano kumščio dydžio). O kadangi tas svogūnėlis buvo toks visai nepigus, todėl du viename pradžiugino :).

 

 

 

Kaip jau minėjau ankstesniame savo pasakojime apie margutes, jos mėgsta puveningą, vidutino sunkumo dirvą, saulėtą vietą ar šviesų šešėlį. Tad ne išimtis ir persinė. Ją sodinau žemėje, pakankamai patręštoje kompostu ir, žinoma, žiemai stipriai pamulčiavau taip pat kompostine žeme. Žodžiu, stengiausi kaip įmanydama. Sodinimo gylis – tradicinė svogūninių augalų sodinimo taisyklė – trijų svogūnų aukštis. Apytiksliai – 15 cm.

 Augo margutė ne dienomis, o valandomis :). Per beveik penkias dienas ji ūgtelėjo štai taip ir jau matėsi žiedų užuomazgos. Supratau, jog žiedai bus tikrai du.

 

 

Balandžio temperatūra  tikrai lepino visus augalus. Mane net baimė ėmė, o kas bus jeigu užeis stiprios šalnos. Bet kam sukti galvą, kas bus jeigu bus :). Žiedpumpuriai pasirodė. O kada jie pajuoduos ?

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Vienas žiedynstiebis buvo stipresnis, o kitas silpnesnis. Na to ir reikėjo tikėtis. Pagal augalo aprašymą aukštis turi būti apie 80 cm, toks stipresniojo stiebo aukštis ir buvo.  Grožis skleidėsi pamažu. Tai buvo pirmosios gegužės dienos. Daugiažiedės margutės(Fritillaria imperialis) tuo metu jau žydėjo visu savo grožiu. Taigi persinė savo žydėjimu šiek tiek vėlyvesnė.

 

 

 

 

Rašoma, kad persinės margutės žiedai būna tamsiai rudi, melsvo atspalvio, nedideli, susitelkę po 20-30 į vieną ilgą žiedyną.  Manoji tikrai turėjo virš 20 tamsių mielų žiedelių. Tik jie buvo gana toli vienas nuo kito. Mano matytose nuotraukose jie buvo arčiau vienas kito. Bet nežiūrint to, ji man labai patiko. Nors kaip ir visi tamsialapiai ir tamsiažiedžiai augalai iš tolo ji nelabai matosi, jai reikia kažkokio fono. 

Bet iš arti man ji buvo tobula.

 



Žydėjo persinė margutė iki gegužės pabaigos. Kai žiedai tapo nebedekoratyvūs, aš juos nukirpau, o birželio mėnesio pabaigoje iškasiau svogūnėlius (kai pagelto lapai). Tai buvo du dideli svogūnai. Juos apdžiovinau lauke, o vėliau, visą vasarą, laikiau rūsyje. Rudenį vėl pasodinau. Na ir laukiu vėl šiemet žiedų, tikiuosi, dar gausesnių.

Va tokia visa istorija apie vieną gėlės svogūnėlį :).