Pagiriamasis, nes noriu jį pagirti už puikias savybes – nereiklumą, grožį ir ilgą dekoratyvumą sezono metu. Nors šis augalas pasižymi neprastomis savybėmis, tačiau mūsų gėlynuose sutinkamas gana retai. Tad VIVA ACANTHUS ! 🙂

 

Mano sode jau tris metus auga Balkaninis arba Ilgalapis akantas, jo lotyniškas pavadinimas įneša šiek tiek sumaišties, nes skamba taip –  Acanthus hungaricus. Nepaisant pavadinimo, jis neauga dabartinės Vengrijos laukinėje gamtoje, tai – žolė arba krūmas, augantis Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato zonose, tiksliau Viduržemio jūros baseino šalyse.
 Acanthus hungaricus – daugiametis žolinis augalas, priklausantis Akantinių (Acanthaceae) šeimai.
Nežydinčio augalo aukštis – 60-90 cm, o su žiedynais jo aukštis virš metro. Lapai ilgi, karpyti ir dygliuoti. Ravėti po juo ne itin malonu, bet visa laimė, kad piktžolės jo pavėsyje auga visai nenoriai. Žiedai sunkiai nusakomos žalsvai violetinės spalvos, kuri rudeniop virsta į rudai bronzinę. Akanto lapai yra architektūriški, nuostabiai gražios formos, o žiedynai net sakyčiau išdidžiai prabangūs :). Žydėti pradeda jau birželio mėnesį, bet net iki dabar  – rugsėjo – atrodo gana dekoratyviai.

Šis augalas mėgsta saulę, nors galėtų augti ir lengvame pavėsiuke. Drėgmė reikalinga, bet jokiu būdu ne per didelė. Maniškis auga visą dieną apšviestas saulės, per sausrą tikrai buvo laistomas, bet daugiau iš gyvenimo nieko nenori. Per tris metus netręšiau nei karto, bet, atrodo, jis dėl to neužpyko, nes savo stambiu keru uždengė žymiai daugiau, nei jam buvau suteikusi vietos (patikėtkit, tikrai jos nepagailėjau) t. y apie 1 kvadratinį metrą.

Kadangi informacijos apie šį augalą internete nėra labai daug, aš jį tiesiog stebiu ir bandau atspėti, kas jam labiausiai patinka. Šios sausringos vasaros metu, jis buvo lengvai pradėjęs geibti, tad supratau, kad reikia papildomo vandens kiekio. Atsigavo kaipmat, žydėjimui tai nepakenkė.

Auga, palyginti greitai. Jau susiformavo nemažas kupstas. Dygsta iš išbarstytų sėklų, mat aš jo žiedynų nenupjaunu (jie ilgai  išlieka dekoratyvūs). Tai leidžia daryti išvadą, kad gali būti šiek tiek invazyvus, bet kadangi sėjinukai auga tikrai lėtai, todėl, manyčiau, ateityje tai nebus didelė problema. Kas bus per daug, išrausiu lauk :).
Žiemai augalą mulčiuoju kompostu. Internete radau informacijos, kad jis priklauso 5 zonai. Tad turėtų atlaikyti ir pasitaikančias šaltesnes žiemas.

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Kaip žinia, jau nuo Senovės Romos laikų akantas yra gyvybės simbolis. Jo lapų motyvas yra tikrai dažnas architektūros elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus, taip pat dažnai jo stilizuotas motyvas matomas senovinių baldų puošyboje. Pavasarį, lankydamasi Romoje Palatino kalvose, gėrėjausi ištisais akantų sąžalynais.

 

 

O vaikščiodama po senosios civilizacijos griuvėsius ieškojau akantų lapų kolonose. Ir radau 🙂