Aukse, Author at Garden Stories

NACIONALINĖ TULPĖS DIENA OLANDIJOJE

2016-01-152022-02-22

Rytoj (sausio 16 d.) Olandijoje bus švenčiama Nacionalinė Tulpės diena. Trečią sausio mėnesio šeštadienį Amsterdame Damo aikštėje yra sukuriamas laikinas tulpių sodas iš daugybės nuostabiausių įvairiaspalvių tulpių (apie 200 000 vnt.).

Taip pažymimas tulpių atidarymo sezonas Olandijoje. Ta proga Kiekvienas, atėjęs į šį sodą, gali pasiimti labiausiai patikusią tulpę (jei pasiseks ir ne vieną). O svarbiausia, kad tulpės būna su svogūnėliais, todėl visai įmanoma jas pabandyti išsisaugoti (pasisodinti). Rytą tulpių sodas būna aptvertas, kad žmonės galėtų pasigėrėti jų grožiu, na, o kai atidaromas įėjimas, visi čiumpa savo nusižiūrėtus trofėjus. Norint patekti į sodo vidų reikia ateiti anksčiau ryte, nes norinčių būna tikrai nemažai – įprastai apie 10 000. Jau naktį tulpės atvežamos į aikštę ir pradedamos ten dėlioti, kad vaizdas būtų kuo įspūdingesnis.

Šios nuotraukos iš praeitų metų šventės – http://www.msn.com/en-gb/news/event/photos-dutch-national-tulip-day-2015-kicks-off/ss-AA8k12z#image=2

Kadangi šiuo metu Nyderlandai pirmininkauja Europos Sąjungos tarybai, tai 2016 metų Tulpės šventės tema – „Europa“. Tulpės diena Olandijoje pirmą kartą paminėta visai neseniai tik prieš ketverius metus (2012), bet tradicija būtent Damo aikštėje grožėtis tūkstančiais tulpių lieka ta pati kasmet.

Aš taip pat jau sausio mėnesį pradedu laukti pirmųjų tulpių žydėjimo. Todėl su džiaugsmu prisidedu prie šios nuostabios šventės savo tulpių nuotraukomis 🙂

Anemone japonica

MANO ŽIEMOS SODO AUGALŲ TOP 5

2016-01-112019-07-15

Bestebėdama ir befotografuodama savo sodą, atsirinkau penkis augalus, kurie mano akimis žiūrint visą žiemą, iki pavasario išlieka dekoratyvūs. Jie būna gražūs apsnigti, apšarmoję, aplieti atlydžių ledu, na ir šiaip be jokių žiemos dekoracijų. Žinoma, aš galėčiau pasiūlyti ir dešimtuką tokių pretendentų, bet su tam tikromis išlygomis, nes kiti po stipresnės pūgos ar vėjo tiesiog nebeatsitiesia, taigi išlieka tik dalinai dekoratyvūs. Bet mano išbandyti, patikrinti ir pasiteisinę yra šie penki.

Anksčiau, kai mano sode augalų asortimentas buvo gerokai skurdesnis, kol nebuvau susipažinusi su dekoratyvinėmis žolėmis, architektūriškomis daugiametėmis gėlėmis, žiema man būdavo liūdna, nes neturėjau kur akių paganyti žiūrėdama į nykų baltą plotą pro langą.
Be to rudenį aš būtinai (taip buvau išmokyta mamos ir močiutės) viską tvarkingai ir kruopščiai nukarpydavau, sugrėbdavau, žodžiu, „išpucindavau“ sodą ir žiemą spoksodavau į neįdomią plokštumą. Dekoratyviniai medeliai ir krūmai taip pat dar buvo mažutėliai ir nedžiugino savo formomis. Vien žo – liūdesys iki pavasario. Vaizdas buvo maždaug toks 🙂

Po truputėlį augalų asortimentas ir jų skaičius didėjo (gal net per sparčiai), mano žinios ir akiratis plėtėsi, radosi naujų augalų pardavėjų. Taip aš sau atradau naujų dekoratyvinių žolių, daugiamečių gėlių, krūmų ir medžių.

Dabar aš jau protingesnė 🙂 ir nemažai daugiamečių palieku rudenį nenukirpus, leidžiu joms sudžiūti, pasipuošti sėklų dėžutėmis, o žiema – talentinga dizainerė, jas labai išradingai moka aprengti. Tiesa, vienos, nepakėlusios didesnių ar mažesnių gamtos eksperimentų palūžta, tiesiogine to žodžio prasme, na o kitos išdidžiai tęsia modelio karjerą iki pačio pavasario. Juk ne visi modeliai tampa TOP modeliais 🙂

Mano žiemos sodo TOP 5 yra mišrus t.y. jį sudaro dekoratyvinė žolė, daugiametės gėlės, krūmas ir medis. Be to, tai mano mažo (penkių arų) sodo paskutinių penkių metų stebėjimo rezultatas. Gali būti, kad po dar penkių metų aš turėsiu kitus žiemos favoritus, tačiau šiai dienai šie penki augalai mano sode tikrai visą pilkai baltą periodą būna pastebimi ir matomi bei leidžia savimi grožėtis iki pat labai labai laukiamo pavasario.

Taigi

1. Pirmąją vietą be sekundės abejonės aš skiriu Smailiažiedžiam lendrūnui Calamagrostis x acutiflora KARL FOERSTER. Kokios oro sąlygos bebūtų žiemą, jis išlieka puikios formos.

2. Antrąją vietą skiriu Šluotelinei hortenzijai Hydrangea paniculata ‘Pinky Winky’. Jos suždiūvę žiedai toookie fotogeniški ! Be to jie laikosi iki pat pavasario, kartais tenka juos net sekatoriumi nukirpti.

3. Trečiąją vietą skina Žemaūgė kininė astilbė Astilbe chinensis var. pumila . Jos bronzinės spalvos žiedynai visą žiemą tiesūs lyg žvakės. Apsnigti ar apšerkšniję jie atrodo vienodai puikiai.

4. Ketvirtąją vietą čiumpa Japoninė plukė Anemone japonica . Šios skulptūriški, statūs ir aukšti žiedynai subrandina sėklų dėžutes – mielus burbuliukus, kurie per žiemą išbėga minkštais pūkeliais. Man plukės labai labai gražūs ir elegantiški augalai.

5. Penktoji vieta atitenka Skroblui Carpinus betulus – už jo savybę per žiemą išlaikyti lapus ant šakelių. Visiems rekomenduočiau pasisodinti nuostabias skroblų gyvatvores.

Paskutinė nuotrauka visai nežiemiška, tad prašau nekreipti dėmesio į raktažolę :), bet šalia jos pamatykite žalius skroblo lapelius šalia senųjų rudų. Vat už tai man taip patinka skroblai.

Kiekvienas iš jūsų tikriausia turite savo mylimų „žieminių“ augalų penketuką. Būtų malonu, jeigu pasidalintumėte 😉

Uncategorized

SU NAUJAISIAIS 2016- AISIAIS !

2015-12-312019-07-15

Uncategorized

PRABĖGUSIOS VASAROS SODO VAIZDAI

2015-09-012019-07-15

BIRŽELIS

Viskas žalia, šviežia, svogūninių gėlių pasirodymas pasibaigė, po truputį įsijungia daugiametės.

Birželis – šalavijų žydėjimo metas.

Vasaros vakarai turi savo ypatingą šviesą, kurioje augalai atrodo ypač gražiai.

Porą savaičių nepjauta veja pražydo dobiliukais ir vėdrynais. Sakyčiau visai simpatiškai atrodo 🙂

LIEPA

Liepos pradžioje sode pakvimpa rožės. Tai mėnuo, kai nuo žiedų gausos sukasi galva.

RUGPJŪTIS

Rugpjūtį visada labai laukiu dekoratyvinių žolių ir šluotelinių hortenzijų žydėjimo.

Epimedium grandiflorum ‘Nanum‘

2015 – ŲJŲ GEGUŽĖS ŽIEDAI

2015-05-252019-07-15

Šių metų gegužė labai dėkinga augalams. Daug drėgmės ir ne itin aukšta temperatūra. Senai bepamenu, kad tulpės taip ilgai žydėtų. Šiais metais jomis galima tiesiog pasimėgauti ir pasidžiaugti iki soties.

Tulpių mano sode su kiekvienais metais vis mažėja, nes jos kraustosi į sodybą. Bet tikrai žinau, kad baltos čia pasiliks ilgam. Ypač žaliažiedės – Tulipa Viridilora ‘Spring Green’. Jos tobulos ir žiedo forma, ir spalvomis ir ilgu žydėjimu. Dievinu jas.

Dar vienos, labai švelnios ir subtilios Triumfo grupės tulpės – Tulips Triumf ‘New Design tikrai nedings iš mano sodo. Jų dar ir lapai apkantuoti baltomis juostelėmis. Tai – taip pat jų privalumas, nes dar tik kraudama žiedus ši tulpė jau pasipuošusi.

O ir baigdama žydėti, ji sugeba nustebinti. Spalvos ypač paryškėja.

Dar vieni augalai, kurių noriu vis daugiau savo sode – epimedžiai. Labai nereiklūs, kantrūs, dekoratyvūs visą sezoną, su laiku suauga į gražius sąžalynus nepalikdami vietos piktžolėms. O kokie subtilūs jų žiedai ! Niekaip negaliu prisiminti kur skaičiau, bet, man atrodo, kad apie epimedžių žiedus buvo pasakyta, kad tai elfų gėlės. Na, jei aš ką nors ir maišau, tai bet kokiu atveju, jų žiedeliuose elfai tikrai galėtų gyventi 🙂

Šį epimeduką pirkau turgelyje praeitais metais ir labai gaila, kad neatrandu jo veislės. Bet spėju, kad tai yra didžiažiedis epimedis – Epimedium grandiflorum. Žiedai dideli, o pats gal kokių 15 cm aukščio. Lapai margi – žali su bronziniu atspalviu.

Pasodinau jį greta tiarelės Tiarella ‘Morning Star’. Kartu man jie žiūrisi labai mielai.

Mažas šedevras – Epimedium grandiflorum ‘ Nanum’ . Kokie tobuli lapelių apvadai !

Epimedium x rubrum jau senokai nužydėjo. Jis ankstyvesnis ir auga labiau šviesioje vietoje, galima sakyti saulėkaitoje, bet niekuo nesiskundžia ir vis gražėja.

Uncategorized

SNIEGAS LIETUS LEDAS

2014-11-212019-07-15

Pirmasis sniegas ir liūdina, ir džiugina. Net nežinau, ko daugiau. Bet faktas tas, kad jis yra. Gal ir nevisai gryno pavidalo, nes su lietumi ir ledu. Kokteilis toks. Neaišku ar skanus, bet dar tikrai neatsibodęs, nes visiškai šviežias.

O sode jis atrodo va taip:

O jeigu iš arčiau, tai taip :

Verkia žolelės ledinėmis ašaromis, tik neaišku iš liūdesio ar iš džiaugsmo, kad gražiai atrodo 🙂

Vienintelė chrizantema (blondinė tokia), tebežydinti vazone terasoje, nesusigaudo, kas čia vyksta. Lyg ir sniegas, bet temperatura vis dar pliusinė, tad gyventi galima 🙂

Mano sodas

POSŪKIS

2014-11-112019-07-15

Vieno mano sodo kampelio metų laikų posūkis .

Acanthus hungaricus

PAGIRIAMASIS ŽODIS AKANTUI

2014-09-262019-07-15

Pagiriamasis, nes noriu jį pagirti už puikias savybes – nereiklumą, grožį ir ilgą dekoratyvumą sezono metu. Nors šis augalas pasižymi neprastomis savybėmis, tačiau mūsų gėlynuose sutinkamas gana retai. Tad VIVA ACANTHUS ! 🙂

Mano sode jau tris metus auga Balkaninis arba Ilgalapis akantas, jo lotyniškas pavadinimas įneša šiek tiek sumaišties, nes skamba taip – Acanthus hungaricus. Nepaisant pavadinimo, jis neauga dabartinės Vengrijos laukinėje gamtoje, tai – žolė arba krūmas, augantis Azijos, Afrikos ir Europos šilto klimato zonose, tiksliau Viduržemio jūros baseino šalyse.
Acanthus hungaricus – daugiametis žolinis augalas, priklausantis Akantinių (Acanthaceae) šeimai.
Nežydinčio augalo aukštis – 60-90 cm, o su žiedynais jo aukštis virš metro. Lapai ilgi, karpyti ir dygliuoti. Ravėti po juo ne itin malonu, bet visa laimė, kad piktžolės jo pavėsyje auga visai nenoriai. Žiedai sunkiai nusakomos žalsvai violetinės spalvos, kuri rudeniop virsta į rudai bronzinę. Akanto lapai yra architektūriški, nuostabiai gražios formos, o žiedynai net sakyčiau išdidžiai prabangūs :). Žydėti pradeda jau birželio mėnesį, bet net iki dabar – rugsėjo – atrodo gana dekoratyviai.

Šis augalas mėgsta saulę, nors galėtų augti ir lengvame pavėsiuke. Drėgmė reikalinga, bet jokiu būdu ne per didelė. Maniškis auga visą dieną apšviestas saulės, per sausrą tikrai buvo laistomas, bet daugiau iš gyvenimo nieko nenori. Per tris metus netręšiau nei karto, bet, atrodo, jis dėl to neužpyko, nes savo stambiu keru uždengė žymiai daugiau, nei jam buvau suteikusi vietos (patikėtkit, tikrai jos nepagailėjau) t. y apie 1 kvadratinį metrą.

Kadangi informacijos apie šį augalą internete nėra labai daug, aš jį tiesiog stebiu ir bandau atspėti, kas jam labiausiai patinka. Šios sausringos vasaros metu, jis buvo lengvai pradėjęs geibti, tad supratau, kad reikia papildomo vandens kiekio. Atsigavo kaipmat, žydėjimui tai nepakenkė.

Auga, palyginti greitai. Jau susiformavo nemažas kupstas. Dygsta iš išbarstytų sėklų, mat aš jo žiedynų nenupjaunu (jie ilgai išlieka dekoratyvūs). Tai leidžia daryti išvadą, kad gali būti šiek tiek invazyvus, bet kadangi sėjinukai auga tikrai lėtai, todėl, manyčiau, ateityje tai nebus didelė problema. Kas bus per daug, išrausiu lauk :).
Žiemai augalą mulčiuoju kompostu. Internete radau informacijos, kad jis priklauso 5 zonai. Tad turėtų atlaikyti ir pasitaikančias šaltesnes žiemas.

Kaip žinia, jau nuo Senovės Romos laikų akantas yra gyvybės simbolis. Jo lapų motyvas yra tikrai dažnas architektūros elementas, puošiantis kolonų kapitelius, frizus, taip pat dažnai jo stilizuotas motyvas matomas senovinių baldų puošyboje. Pavasarį, lankydamasi Romoje Palatino kalvose, gėrėjausi ištisais akantų sąžalynais.

O vaikščiodama po senosios civilizacijos griuvėsius ieškojau akantų lapų kolonose. Ir radau 🙂

Net ir namuose, ant senos komodos turiu akanto lapus.

Na ir kaip jo negirti ?!

Mano sodas

ATSINAUJINIMAS

2014-08-112019-07-15

Ach ta vasara, ji tokia greita, priešingai nei aš. Pirmasis įrašas jos pabaigoje :).

Bet šiandien apie problemą, kurią savo sode verkiant privalėjau išspręsti.
Veją nuo akmenėlių pries dešimtmetį buvau atskyrusi žalia plastikine juosta, kuri laikui bėgant išsikraipė, išlindo gerokai į viršų, todėl atrodė negražiai ir trukdė pjauti veją. O fotografuodama savo augaliukus, stengdavausi visais būdais, kad ji „neįlystų“ į kadrą. Žodžiu, man mirtinai atsibodo jos kaimynystė.

Dovilės Ivanauskienės nuotrauka.

Jau ne pirmus metus ketinau sutvarkyti šį reikalą, bet, kaip dažnai atsitinka, vis neprisiruošdavau pasidomėti alternatyviais būdais, kaip tvarkingai, praktiškai ir kokybiškai atskirti veją nuo akmenų juostos. Teko girdėti, kad yra plastikiniai bortai, kurie gelbėja tokiose situacijose. Bet kaip jie naudojami, taip man ir liko neaišku.

Šiais laikais Google ir Facebook pagalba galima išspręsti beveik visas problemas 🙂 Taigi, aplinkybės taip jau susiklostė, kad susipažinau su Plastbort plastikiniai vejos bortai direktore Dovile, kuri ir pasiūlė savo pagalbą ir puikų produktą.

Vieną gražų rugpjūčio rytą, lyg burtų lazdele mostelėjus, negražioji žalia juosta buvo viesiems laikams pašalinta, o į jos vietą tvirtai ir patikimai išsitiesė plastikiniai bortai. Labai tvarkingai, dailiai ir stipriai, sutvirtinti metalinėmis vinimis, kad žiemą šaltis neiškilotų, jie puikiai atliko savo paskirtį. Dar labiau pasigilinus sužinojau, kad jie gali būti išlankstomi gražiausiais vingiais, o vingiuojančios gėlynų linijos – tai mano silpnybė. Turėsiu tai galvoje – ateičiai 🙂

Palyginimui PRIEŠ ir PO

Dovilės Ivanauskienės nuotraukos.

Skirtumas ryškus tiesa ? Praeis dar kiek laiko, ir aš vėl leisiu savo akmenėliuose dygti našlaitėms, neužmirštuolėms, lobelijoms ir net beržams su jazminais (jiems kažkodėl labai patinka ten sėtis).

Rezultatu esu laaaabai patenkinta :). Dabar manęs neerzina negražios žalios spalvos apibrizgęs senosios plastikinės juostos kraštas. Tvarkelė ! Trinu iš pasitenkinimo delnais 🙂 Ir vyras, pjaudamas žolę, dabar neburbės, kad gadinasi peiliai…

Už šį atsinaujinimą ir nuostabiai greitai bei kokybiškai atliktą darbą esu dėkinga įmonės Plastbort plastikiniai vejos bortai direktorei Dovilei ir jos šauniai ir darbščiai komandai. Tikrai labai smagu buvo su jais susipažinti ir pabendrauti. AČIŪ JUMS 🙂

Trumpa pertraukėlė atsigaivinimui, nes saulė spigino kaip patrakus.

Taip pat labai AČIŪ Linai – modernių želdinimo kursų „Geltonas karutis“ organizatorei, kuri kartu su LRT televizijos laidos „Labas Rytas“ filmavimo grupe filmavo visą procesą, pati mokėsi tiesti plastikinius bortus ir šia patirtimi dalinsis su televizijos žiūrovais.

Smagi nuotrauka atminčiai 🙂

(Physocarpus opulifolius) 'Diabolo'

DVI SAVAITĖS GEGUŽĖS

2014-05-29

Vos už dviejų dienų baigsis pavasaris. Kaip visada šiek tiek liūdna, nes šis metų laikas man pats gražiausias ir mylimiausias.

Dvi savaitės šilumos ir drėgmės skatino augalus augti ir žydėti. Bet su šitiek kenkėjų, kaip šiemet, man dar neteko kovoti. Labai tikiuosi, kad pastarosiomis dienomis atvėsęs oras neleis jiems taip stipriai plisti, nes vargšės rožės gali taip ir nepražysti.

Medėjantis bijūnas (Paeonia suffruticosa) šiemet džiugino savo trumpu (jam besiskleidžiant, užėjo liūtys), bet įspūdingu žydėjimu. Sukrovė gal penkiolika žiedų. Šalia jo augantis snaputis (Geranium phaeum) ‘Samobor‘ labai gražiai jam palaikė kompaniją.

Šių dviejų vasaržalių (metančių lapus) rododendrų spalvos gali sukelti akių skausmą :), bet simpatija jų rudeninės lapijos spalvai, man neleidžia jais atsikratyti. Galų gale, jie ne taip ilgai žydi, galima ir pakentėti (arba užsimerkti :).

Paprastasis putinas (Viburnum opulus) ‘Roseum’ šiemet ypatingai puošnus. Bijau, kad šakos nuo žiedų svorio neišlūžinėtų. Į kompaniją jam savo žiedų gausa nenusileidžia katžolė (Nepeta faassenii) ‘Walker’s Low’.

Rododendrai šiemet žydi ne itin gausiai. Lapai žiemą stiprokai apsvilo, todėl prarado dalį dekoratyvumo. Bet nieko tokio, tikiuosi per vasarą atsigaus 🙂

Net nežinau, kas man gražiau – šilagėlių žiedai, ar ažūrinės jų sėklų galvutės. Mieli pūkuotukai, tuoj pradės kristi, bet iki tol dar galima jais grožėtis.