ISTORIJA SU AGAPANTU Prieš tris metus, lankydamasi tulpių parke Keukenhofe, nusipirkau šakniastiebinį augalą agapantą (lot. Agapanthus, angl. Lily of the Nile). Jokia veislė ant pakuotės nebuvo nurodyta, nuotraukoje – klasikinės žydros „agapantiškos“ spalvos agapantas :). Kadangi niekada nebuvau auginus tokio augalo, dariau tai, kas buvo nurodyta instrukcijoje: sodinti į dirvą, kaip bordiūrinį augalą arba į indą, t. y. vazoną
TULPĖS
Nors iki tulpių žydėjimo (kurio kiekvienais metais aš labai laukiu) dar liko ilgi žiemos mėnesiai, bet guodžia tai, kad turiu daugybę iš žemės belendančių, besiskleidžiančių ir visu grožiu žydinčių tulpių nuotraukų. Jas galėčiau žiūrėti ir žiūrėti :). Kai atrandu, naują sodo blog’ą, pirmiausiai archyve peržiūriu pavasarinius įrašus, nes ten dažniausiai randu žydinčių tulpių. Džiugina tai, jog neesam
VERKIŲ PARKAS
Aš labai mėgstu lankytis senuose Lietuvos dvaruose ir jų parkuose. Įdomu sužinoti jų istoriją, likimą, bandyti įsivaizduoti kaip ir kas kūrė, planavo parko erdves, sodino augalus. Įdomu iš kur tie augalai atkeliavo – ar iš Lietuvos medelynų, ar iš gretimų, ar iš tolimų šalių. Lietuvoje dvarų su savo parkais yra tikrai nemažai, todėl dažnai savaitgaliais, ar laisvu laiku, kur nors
Untitled
Lapkričio žiedai Šiandien, atrodo, jau beįsibėgėjančio lapkričio dieną, ir vėl švietė saulė, ir vėl buvo labai graži rudens diena. Darbų sode liko jau visai nedaug: baigti grėbti lapus (aš jais mulčiuoju daugiametes gėles, vietoj durpių), kai pašals, užpilti durpėmis pasodintas svogūnines gėles, apdengti eglišakėmis rožes (šaknys jau apkauptos sausų žemių ir komposto mišiniu), nukirpti daugiamečių
Sodo spalvos
Šis ruduo labai gražus savo spalvomis. Saulė ir ramus nevėjuotas oras sukuria tokią nerealią atmosferą sode, kuri tiesiog užburia. Norisi stebėti aplinką neatitraukiant žvilgsnio. Ore kabo kažkoks ramumas ir netgi tingumas :). Nukritusių lapų net nesinori grėbti, nes jie taip maloniai šiugžda po kojom, o kai į juos žiūri norisi, kad šis ruduo nesibaigtų niekada (nors tikrai nesu